
Holding on as one
Praeities šmėklos kartais sugrįžta. Pulsuoja galvoje it priminimas, kuo tu buvai. Prisiminimai gąsdina, bet nėra pramės jų neigti. Buvo kaip buvo, o šunys toliau loja, karavanas nesustoja.
Šiandien buvo Pokalbis. Po jo kilo Sumaištis. O tada atėjo Aiškumas.
Mes abu esam maži vaikai. Augam kartu, tik kiekvienas savaip. Mokomės vienas iš kito, dalinamės. Ir, trenk mane Perkūne, tai yra nuostabus jausmas.


Komentarai
Ha ha, tie patys parazitai. Bet mieli Pyktis ateina ir praeina. Išsiviriau kitų ryžių
Gal mane atmintis apgauna, bet ar ne žvirbliai kadaise tamstos ryžius balkone sulesė?
Mane tėvai iki šiok Kuka šaukia ( taip nuo pat vaikystės). Bet va kaip tik drugeliu aš jo niekada ir nevadinu. Daugiausiai apvadinu žvirbliu
Drugelis? Įdomi pravardė. Na gal geresnė, negu mano, kuria tėvai dar ir dabar mane šaukia. Na, savo šeimoje gal retai, nes mama jau kažkaip stengiasi pati išaugti iš to amžiaus, nors aš pati nieko prieš, bet va tėvas, kai tik jį susitinku, tai ne vardu, o " gilyte " (kažkokia moteris kartą nenugirdo mano vardo ir taip mane praminė )
Kleckas, kleksas, žvirblis, pipiras... kaip aš jo tiki nevadinu. Bet vienintelė pravardė, kurią jis priima yra drugelis (taip vadinasi jo grupė darželyje).
"kleckas" :) Kietai skamba
Na dėl tavęs man kažkaip abejonių ir nekyla Gražus apibūdinimas kieno? (sorry smegenys persikrauna)
AČIŪ O aš kažkodėl pirmiausia apie tavo "klecką" pagalvojau Beje, gražus apibūdinimas ;)
Naudok, į sveikatą, jei rasi kur pritaikyti Beje, kai pasižiūriu, kas spaudžia žvaigždutes, man kyla įtarimas, kad žmogai galvoja kad aš čia apie kažkokį diedą rašau Bet gal aš ir klystu
Nu ... nesikeikus... Trumpa, aišku ir prasminga. "Šiandien buvo Pokalbis. Po jo kilo Sumaištis. O tada atėjo Aiškumas." Norėčiau tokį sakinį panaudoti knygoje, tik bijau naktį sulaukti nelauktų svečių-smegenų-rijikų