Kažkur
Kažkoks plakimas viduje primena šaltą vėją… kokio niekada nejaučiau savyje, aplink save, nešantis į kitą pasaulį…Žinau, kad gyvenu…tačiau krentu tarsi akmuo…
Prakeikta spoksau į dangų… jaučiu lietaus lašus, krentančius ant manęs. Aš tik noriu skristi, turiu visą gyvenimą… Kartais verkiu sau viena, bet žinau, jog aš ne vienintelė tokia. Stebiu kaip prabėga dar viena diena… Aš nenoriu mirti…Prašau, lauk manęs, kai pasirodysiu… nemirk, prašau..

Komentarai
Misantropia rašė: Žinau... Tik keista man...kažkaip per vakar/ šiandien supratau, kad yra daugiau nei maniau nuoširdžių žmonių... o gal tiesiog kažkas nenori prarasti gero sugėrovo...
Žinau... Tik keista man...kažkaip per vakar/ šiandien supratau, kad yra daugiau nei maniau nuoširdžių žmonių... o gal tiesiog kažkas nenori prarasti gero sugėrovo...
Misantropia rašė: Negailek saves - priprasi - nepakilsi...
Vajej vaje kiek pykčio ir pagiežos mumyse... Eik gal tupyklon, išsikrauk, ir į mano diarus nelandžiok, ok?
zinoma ta daina ira nuostabi, ir net tu jos nesugadinsi isversdama i lt kalba. beja ira dvi labai panasios lc dainos falling ir falling again (cia tikriausei bus falling)
Šiandien ji ypatingai gerai atspindi mane...
Šiandien keliskart klausiausi šios dainos. Gražu.
Negailek saves - priprasi - nepakilsi...
Kazkas sake, kad tavo likimas yra tavosiose rankose - tu ziuri sau i delnus, bet jie tusti... Nepalaidos gyvos... lauks... Nes laukimu gristas visas gyvenimas... Negailek saves - priprasi - nepakilsi... Zinau, kad matai mano istiestas rankas - griebkis... Pazadu, kad islaikysiu...