Kaip praėjo diena? O ji praėjo puikiai...
...kaip miške.
(textas netaisytas, autorius man nežinomas. Jei kas žino, pasidalinkit informacija ir prikalsim jį prie garbės lentos)
Miškas ir jo dėsniai
Lokys buvo apsileidęs, šleivakojis, purvinas žvėris.Bet geresnes širdies padaro už ji nebuvo visame miške. Tačiau žvėrys pastebėdavo tik lokio išorę, lokys dėl to labai įsižeisdavo, juos gaudydavo ir žiauriai suspardydavo. Dėl to žvėrys nemėgo lokio. Nors jis buvo labai geras. Ir linksmas. Jam patikdavo kresti pokštus. Dėl tu pokštų kiti žvėrys pradėjo jo nekęsti ir mušti. Taip, sunku būti gyvenime geram ir linksmam.
Vilkas irgi buvo apsileidęs ir purvinas. Ir dar jis buvo labai piktas ir žiaurus. Bet žvėrys nejautė vilkui neapykantos ir jo nemušė. Todėl, kad vilkas mirė dar ankstyvoje vaikystėje. Todėl, kad lokys gimė anksčiau už vilką. Taip, puiku kai Gėris nugali Blogi.
Zuikis irgi buvo piktas ir žiaurus. Ir purvinas. Ir jis dar buvo bailys. Zuikis niekuomet niekam nekrėtė niekšybių. Nes bijojo. Tačiau vis tiek visi ji smarkiai mušdavo. Todėl, kad blogis visuomet turi būti nubaustas.
Ir genys taip pat buvo piktas ir žiaurus. Jis nemušdavo žvėrių, nes neturėjo ranku. Todėl jis savo įtūžį išliedavo ant medžių. Jo irgi niekas nemušė. Todėl, kad negalėjo pasiekti. Karta ji mirtinai prispaudė nuvirtęs medis. Miške sklido kalbos, kad medis atkeršijo. Po to žvėrys bijojo šlapintis ant medžių. Jie šlapindavosi ant zuikio. Zuikis persalo ir mirė. Visiems buvo aišku kad dėl to kaltas genys. Bet jo niekas nelietė. Nes negalėjo iškrapštyti iš po nuvirtusio medžio. Taip, Blogis kartais lieka nenubaustas.
Kurmis buvo mažas ir aklas. Jis nebuvo piktas. Kurmis tiesiog gerai darė savo darbą. Tai jis pagraužė medi, kuris užvirto ant genio. Apie tai niekas nesužinojo ir jo nesumušė. Jį apskritai mušdavo retai. Dažniau gąsdindavo. Bet kurmi buvo sunku išgąsdinti, nes jis buvo aklas ir nematė, kad ji gąsdina. Kai nepavykdavo išgąsdinti kurmio, žvėrys labai susikrimsdavo. Ir mušdavo loki, nes jiems būdavo labai apmaudu. Karta lokys taip pat sumanė išgąsdinti kurmi. Bet kurmis neišsigando. Nes lokys ji užmušė. Netyčia. Tiesiog lokys buvo nerangus. Ir žvėrys jį labai stipriai sumušė. Nepaisant to, kad lokys teisinosi norėjęs tik pajuokauti. Blogai, kai tavo juoku niekas nesupranta.
Lape buvo labai gudri. Ji galėjo lengvai apmauti bet ką. Kai jai tai pavykdavo, jos nemušdavo. Bet kartais jai nepavykdavo. Ir ja mušdavo. Mušdavo visas miškas. Ir tuomet ji jau negalėdavo nieko apgauti. Todėl, kad labai sunku ką nors apgauti, kai esi mušamas. Karta ja sumušė mirtinai. Taip, gyvenime visa laika teisybe išaiškėja.
Šernas buvo didelis, stiprus ir baisus. Visi jo labai bijojo. Ir todėl ji mušdavo tik visas miškas kartu. Arba tiesiog apmėtydavo akmenimis. Šernui tai labai nepatiko. Ir karta jis paslėpė visus akmenis Miške. Už tai ji labai smarkiai sumušė. Nuo to laiko šernas niekuomet neslėpdavo akmenų. Išmintis byloja - yra metas surinkti akmenis ir yra metas jų neliesti.
Ožys nebuvo nei piktas, nei geras. Jis tiesiog buvo skundikas. Ožys dažnai ką nors įskųsdavo. Ir ji bijojo mušti. Tačiau tokiu elgesiu jis visiems įkyrėjo. Ir tuomet ji sumušė mirtinai. Todėl, kad jis vis tiek butu miręs nuo senatvės. Kada nors. Kai ožys mirė, lokys graudžiai verkė. Nes jis paslapčiomis mylėjo ožį. Taip, meile pikta, gali pamilti ir ožį.
Ežiukas buvo mažas ir dygliuotas, Jis badėsi. Ežiukas nebuvo piktas, tiesiog tokia jo prigimtis. Dėl to ji mušdavo tik per pilvą. Ežiukui tai nepatiko ir jis ėmė skustis plikai. Nuo tada ji pradėjo mušti kaip visus kitus. Taip, labai sunku būti kitokiam.
Skunkas buvo beveik toks pats kaip zuikis. Tik labai smirdėjo. Jo kvapas buvo nepakenčiamas. Skunką mušdavo įkišę i polietileno maišelį. Tada kvapas nebuvo toks stiprus. Karta buvo skunko gimtadienis. Jis sukvietė visus žvėris, nes buvo godus ir mėgo dovanas. Žvėrys jam padovanojo nauja polietileno maišelį. Ir smarkiai sumušė ji. Skunkas maišelyje užduso. Taip ji ir palaidojo. Labai tolimame miške. Nes miręs skunkas dar labiau smirdėjo. Paskui atėjo labai tolimo miško gyventojai ir visus smarkiai sumušė Jiems nepatiko negyvo skunko kvapas. Taip, su kaimynais reikia gyventi taikiai.
Žiurkėnas taip pat buvo labai godus. Ir turtingas. Jei jis butu dalijęsis savo turtais, jo nebūtų taip smarkiai mušę. Bet jis buvo labai godus. Už tai ji mušdavo smarkiai. Ir jam vis tiek tekdavo dalytis. Ir jis graudžiai verkdavo. Taip, turtuoliai irgi verkia.
Liūtas buvo žvėrių karalius. Jis Valdė mišką. Karalių mušti negalima. Toks įstatymas. Tačiau žvėrys seniai spjovė į įstatymus. Jie mušdavo ir liūtą. Šiaip sau. Todėl, kad taip jau priimta.
Moralas: ... o aušros čia tykios...

Komentarai
Aš kai prieš daug metų jas radau, tai jos jau buvo dvi.
o ne "širdžių ėdikai" tas projektas vadinosi, kur mp3 su šiuo tekstu skaitomu po telefonus kažkada klaidžiodavo? antra dalis, nei girdėta, nei matyta kur. :)
Bet jis gyveno pakankamai ilgai, kad parašytų antrą dalį... Arba čia idėjiniai kamikadzės... Miškas ir jo dėsniai - II dalis Dar miške gyveno Makaka, ji buvo pusprotė ir raudonšiknė, todėl ją mušdavo dažnai, nes nemėgo spalvotųjų. Jai tai baisiai nepatiko, bet ji apie tai ilgėliau nesusimąstydavo. Kažkada gilioj vaikystėj lapė ją išdūrė ir pasodino ant karštų anglių, Makaka stipriai apsidegino pasturgalį ir todėl nėjo į mokyklą, dėl ko ir tapo raudonšikne kvaiša. Taigi, sunku miške pankuoti. Miške dar gyveno Apuokas, tas buvo labai išmintingas, žvėrys jį gerbė ir vaikščiodavo pas jį pasitarti, bet po to paprastai mušdavo, nes apuokas buvo kurčias ir žvėrims nepatiko jo nuolatiniai perklausinėjimai. Taip, sunku jam buvo gyventi viename medyje su Geniu ir nuo kalenimo jis apkurto. Va jis ir šnibžtelėjo Kurmiui, kad pasiraustų po medžiu. Bet kadangi buvo kurčias, tai neišgirdo, kaip tas medis dribtelėjo ant jo paties. Nerausk duobės kitam.... Miške gyveno Varlė, ji buvo žalia bjaurybė, jos nieks nemėgo, todėl ir mušdavo. Bet kadangi ji buvo labai šlykšti ir gliti, o dar visa nusėta karpų ir egzemų, niekas nedrįsdavo jos liesti plikomis letenomis. Todėl ją dubasino Šeško lavonu, įkištu į dvigubą celofaninį maišelį. Netgi mūsų miške taikoma Recycling sistema -- antrąkart panaudojamos medžiagos, nesuyrančios dirvožemyje. Varlė turėjo vienintelę draugę -- tai buvo jos dukterėčia Rupūžė. Rupūžė buvo stora smirdalė. Ji buvo labai draugiška ir norėjo su visais draugauti, bet vos tik ji prie ko nors prisiliesdavo, tas iškart užsikrėsdavo egzemomis ir visą savo gyvenimą pūdavo gyvas. Va šitaip ir Varlė tapo tokia žalia ir šlykšti. Visi žvėrys vengė Rupūžės ir jos vienintelės visame miške nieks nemušė. Ją tik apspjaudydavo ar prišlapindavo į balą, kur ji gyveno. Taip jau visuomet tam miške -- žvėrys mato tik išorę, o siela jiems nerūpi, tam jie ir žvėrys... Ypač Rupūžės spjaudyme pasižymėjo Kupranugaris. Jis buvo baisiai didelis ir niekam nepatiko. Jo miške vyko karas, tad jis…
Labai teisingai. Aš po beveik savaitės nebuvimo apsilankiau darbovietėje... ir pasigailėjau, nes šian vis dar galėjau neiti. Tik man tos vienos dienos reikės kovo 12... Atkariavau, tikrąja to žodžio prasme.
Visi visus visur ir už viską muša.Autorius nežinomas,nes jį netyčia negyvai sumušė visi jo išvardinti žvėrys...