Kodėl? Kodėl? Kodėl?
Kodėl amžinai mano norai man išlenda per gerklę?
Vakar nutiko mano baisiausias košmaras: įsigaliojo vasaros laikas - didžiausia nesąmonė kokią tik galima sugalvoti.
Tyliai save paguodžiau, kad kitą rytą darbe reikės ilgai gaivaliotis ir pasvajojau kaip būtų gera išvis neiti į darbą. Ir vuolia, ryte G nubunda su 38.5 temperatūra. Ko ne priežastis neiti į darbą? Tik dabar kažkaip mieliau darbe sėdėčiau, žinodama, kad G sveikas leidžia laiką darželyje.
Ir kodėl kaskart pagalvojus "norėčiau laimėti melejoną" nelaimiu kokių varganų dvidešimt tūkstantėlių?

Komentarai
Jei kalbi - tavo žodžiai turi būti geresni už tylą ... nesusilaikiau :) "Visažinis" Šaliakelio .. Muay Thai nepaminėjai ;)
Aš tai sumaišiau dienas, ir tada kai reikėjo sukti laikrodžius sau ramiai miegojau. Ryte nebuvo labai smagu kai suvokiau kad atsikėliau tokiu metu, kada jau darbe beveik turėčiau būti...
karate yra neblogai jei treneriai ne loxai o zinomi is federacijau, jei ne net neverta. Su Aikido Vilniuje gan lengava - yra centras, kitiems kitaip - bet ne daugiau nei 1 dano nereik tiketis po ilgu treniruociu - po viso to seks ilgos paieskos kaip tobulintis ir nemenki finansiniai investavimai - zodziu, bet kur iki pirmo juodo dirzo cia LT galima ieskoti, veliau , reik daugiau
tegu aikido uzsiima, gan taikus mokslas isvengti pavoju karate pyderai yra - koikushin ir tos kitos pakraipos, bet zodziu ten xui ka tobulesi ir siaip aikido, yra artimos kovos technika, kai viska sprendi 1m artumu ir nereik spardytis
usu netinka ten savamoksliai uzdarbiautojai geriau tiesiai i geru treneriu rankas, ne tuos kurie renka 50lt uz treniruotes tik tam kad sau nauja dirza ipirkt tiesiog taikyk i pati viduriuka kur ir kas ten treniruojas pats esu perejes visuos tuos karate burelius - pyderai tik metams yra nuoseklus 2 variantai - karate ir aikido - as siulyciau aikido karate jau nebe tai kas buvo anksciau,
Ušu tinka? Čia, beja, irgi buvo jo pasirinkimas. Tereikėjo pribręsti :) Ir mokyklos jis dar nelanko. Todėl dar nėra sistemos dalis. O šiaip pagal aplankytų muzijų, pilių ir kitų įdomių objektų skaičių jis gerokai lenkia bendraamžius. Net iš jo logopedės sulaukiau pastebėjimų, kad jai teko atsiversti žodyną, kad pasitikslintų kai kuriuos jo vartojamus žodžius (tiksliau įsitikintų, kad yra taip, kaip jis sakė). Taip kad čia irgi nėra problemos. Mylimiausia jo knyga - Žinių Enciklopedija, skirta vaikams :) Taip nutarkuota, kad reikalauja remonto :)
Savimone - labiausiai ir keisciausiai ugdoma savybe, bet sirdies gilumoje supranti, kad savirgarba lemia ir savi tikslai, prie viso to galima priduti .. to be continued. ta prasme - tiesos verte, ja reik islaikyti bendravime, bet reik ir nepamirsti kad ieskojimai uzduoda nauju klausimu
tai didziule atsvara visam neigiamam fonui del prasto mokymosi, ir paveluoto saves ieskojimo - reik pazinti kas yra uz namu ir mokyklos tiesu
jis zino kas yra TAU, mokykloje, bet jis dar nezino ir manau nori patirti kas yra PASIEKIMUOSE, kad ir siaip nereiksminguose, varzytis, siekti tikslo ir pan
o dar ! noreciau kad leistai jam itin aktyvia fizine veikla - nes tai nerealiai skatina suvokima - dziudo karate ir pan, o jei svelniau plaukimas lengvoji atletika, patikek - jaunas zmogus nori rungtyniauti ir jam ypac zavu keliauti rungtyniu metu, - ir be to sportine aplinka yra atsvara mokyklinems nuostatoms kas as esu, - pagalvok apie tai ir leisk jam pajausti ne vien mokyklini poziuriu i save normatyva
Tai štai mes ir užsiimam ieškojimu. Kažko naujo, įdomaus. Nevisada naujai atrasti dalykai yra malonūs, bet tai irgi patirtis. O dėl keistenybių, tai kiekvienam savo :)
jo is manes prastas esybiu zinovas, kas tikra - pazystamas, kas isskirtinio - imu abejoti
kaip filosofas - zinau kas gerai - bet kaip tyrinetojas/ ieskotojas nuotykiu - abejoju, buna neatrastu svaiginanciu gyvenimo atributu
nezinau, tu keistu dalyku manau nesu niekad neatrades
ooo, mane galima sužavėti. Tik mane žavi labai jau keisti dalykai...
Man nieko nesinori, ir aš nesu neklystanti mama. Aš tik gerai pažįstu save ir vis dar stengiuosi pažinti savo vaiką. O su juo kas dieną po naujieną. Bent jau nenuobodu :)
as kartais pagalvoju, kad taves neimanoma smarkiai suzaveti ... ir tai pasekme
Ir vėlgi, kiekvienas turi savo inkarą, kuris tvirtai laiko ant žemės. Aš turiu savo. Tai jis. Ne, aš negyvenu dėl jo. Aš gyvenu dėl savęs. Bet jis žadina mano smalsumą, o aš smalsi iš prigimties. Ir jam stengiuosi parodyti kiek įmanoma daugiau, kad rastų savo inkarą :)
bet is viso pokalbio siek tiek jauciasi kad tau norisi buti neklystancia mama, as to nesmerkiu, nes manau kad labai myli, cia patarimai kas geriau nei sirdis nepades
as tiesiog norejau, i ta tvitybe nukreipti, kurios kartais ir suaugusiems kariams truksta, ta knyga ir yra apie tai - kur titanu klaidas istaisyti, nieks ten nediskutuoja apie apsimyzusi baily karo lauke, ten knyga kas isgyveno ir isgyvens sunkumus - tiesiog, visa tai yra tai kas galetu visa tai susvelninti apmastymuose ir siaip neapkrauti suvokimo kanciomis
Na tu bent jau nepasiūlei man jo pakrikštyti. Ir už tai ačiū :D
na gal gal tada ir be reikalo mano gera knyga, augs kaip visi, ir is visu pagal galimybes skirsis.
bet kokiu atveju lyg ir nesavanaudiskai, bet is kitos puses lyg ir tusciazodziavimas is viso to nuo manes
Kiekvienas vaikas yra individas. Vieni savarankiški nuo 5 metų, kitiems ir ilgiau reikia priežiūros. Aš nesu mamelė vištelė nedrįstanti vaiko nuo pavadėlio paleisti. Tiesiog mes tai darom palaipsniui, atsižvelgiant į aplinkybes. Jei su viena savarnakiška užuotim susidoroja - einam prie kitos. Ir galit visi mane pulti savo patarimais kiek norit, aš vis tiek elgsiuos taip, kaip man atrodo, kad reikia. Aš esu to vaiko mama ir man nereikia būrio patarėjų, padedančių užauginti vaiką, nes visa paslaptis tame, kad vaiko nereikia auginti, jis ir pats užauga. Aš tik kartais pakoreguoju tą augimo kryptį.
o gal ir ne taip yra, per daug prisigalvojau apie tai :)
ir siaip gaila kad jautiesi, lyg as uzsipuoliau tave savo patarimais. Siaip tiesiog manau kad tai gali tureti naudos ir tiek - kas toliau jusu reikalas
o as pats kazkada lankiau keramikos bureli, zinau ------ gan idomu, bet gan ir sudetinga is molio padaryti kazka tai ko nori, reik idirbio, bet smagu kad yra tokie bureliai. Mano laikais tai jie i Kaziuko muge varydavo su savo darbais uzdarbiauti, bet man tai neesme, siaip kuryba labiau reiskia nei gauti naudos is veiklos. Bet cia kaip kada - vyresnis pasigyncytu
prisimenu net kaip motinos bijo leisti troleibusais vazineti vaikus, kad tik nepasiklystu :) - leisk, duok uzduoti, tegul tyrineja miesta - nuvaziuoti ten ir ten, tegul zino kas ir kaip, pofig kad 14 metu ar maziau.
O kas gali pasakyti kas yra gerai, o kas blogai? Kažkam sumušti oponentą, pritrūkus argumentų, yra visai geras sprendimas, nes nu toks bendravimo modelis buvo įskiepytas. O dar kažkam atrodo normalu paspirti benamį šunį. Gerai ir blogai suvokimas yra labai individualus dalykas. Aš neprimetinėju jam savo taisyklių, tik nubrėžiu ribas, kurių kol kas negalima peržengti. Ir jei 14-15 metų jis man kažką pareikš, tai tegu reiškia. Aš į tai atsižvelgsiu. Vienaip ar kitaip. Aš leidžiu jam rinktis tai, kas patinka, todėl jis neria į tai visa galva. Pvz. sugalvojo lankyti keramikos būrelį. Nepatikėsi kiek prisiklausiau savo adresu apie tai, koks tai "nevyriškas" užsiėmimas. Bet jis grįžta spindinčiom akim. Tempia namo savo kūrinius ir kai kurie iš jų tikrai geri. Ir taip, ligos nėra esmė, svarbu kas šalia tavęs kai tu sergi. Geras žodis, pasekta pasaka, ar šiap tinkama motyvacija, gali paskatinti kalnus nuversti. Bet tik tada, kai tai yra tikra. Dirbtinis nuoširdumas ir pasaldintas balselis - nieko gero.
ligos yra neesme, jas galima iveikti, svarbu gyvenime nesijausti taip, lyg sirgtum ir reiktu prieziuros. Svarbu buti zvaliam, kazkas pasakoja apie sunkumus, ir to neimti kaip baimes, ryztingai pareiksti - tai tavo problema kad, tu pasakoji - tai tavo rupestis. Man gyventi - jums kalbeti.
jei prarasi pasitikejima del to kas gali buti gerai, jei visu tuo bus abejojama - tada pamirsk svajones. Laime kraus kiti prietarai
pati turetai suprasti kad geras zodis nuo klystkeliu neisgelbes, ne dabar bet vistiek. Cia reik tvirto supratimo kas gerai - yra gerai. Salia as ir tu supratimo. Jau patikek, kai 14-16 metu sex revoliution tau pareiks kad tavo gyvenimas yra visa tai ko jis niekad nenoretu, tai ir bus didziausias nusyvilimas visu geru pastangu, o kad taip nebutu, tai kas svarbu turi buti aiskiai suvokta nepaisant to - kad ne praeitis ir kas jis yra* lemia tai kas lemta, kuo jis nori buti. Self chalenger budas yra geriausia atsiriboti nuo viso to praeities sleifo kuri jam visi giminaiciai primins, su kuriais kartais teks susitikti. Turi buti aiski pasiekimu kreive ko siekti, kas gerai, ir kas bus dar geriau - tik tevais vaikas tiki, kai jie sako, kad tai gali buti dar geriau
Gal ir paskaitysiu, bet greičiausiai ne. Aš esu iš tų, kurie gyvena, veikia ir mokosi pagal aplinkybes. Pakankamai prisižiūrėjau nukvakusių mamyčių, kurios savo vaikus žūtbūt bando genijais ar supermenais paversti. Man to nereikia. Jei jam skauda, tegu verkia, šaukia, sudaužo lėkštę ar dar ką sugalvoja. Taip aš bent žinosiu kaip jis jaučiasi, galėsiu padėti ar patarti. Vėlgi priklauso nuo aplinkybių. Esu susidūrus su atveju, kai vaikas tylėjo, kentė skausmą, nes nu toje šeimoje nebuvo priimta skųstis, kad skauda koją, juolab, jei tą skaudulį įsigijai žaisdamas. O deja tai buvo tik aplinkybių sutapimas ir tas skaudulys buvo rimta liga. Taip, viskas tada baigėsi laimingai, bet tik todėl kad mama pati galiausiai pastėbėjo, kad kažkas ne taip. Taigi lai kiti augina dominuojančius didvyrius. Aš leisiu savo vaikui pabūti mimoza, kai jam to reikia. Bent jau išmoks, kad reikia rūpintis tuo, kam blogai. :)
aisku as nesakau, kad po viso to robotas uzaugs nemylintis ir nedekingas - tiesiog, reik matyti kur nera atramos ir kur galbut zmones jauni jos iesko, jau geriau tai butu tAVO zodziai, nei dvarniagu prietarai kaip buti krutu salia ju
o vistik siulau paskaityt ta knyga, tai ne Merfio desniu mura noobams laimes beieskantiems, tai rimta , nes specnazui
Mjo, lengva kalbėti, kai nereikia vienam pačiam būti ir geru ir blogu policininku. Jeigu būtų universalus receptas išugdyti vidinę stiprybę, tai visi mes būtumėm žavūs ir drąsūs, bet taip nėra. Kas veikia vienam, nebūtinai suveiks kitam. Va šiandienos mišinys buvo Panadol + Star Wars (tie pirmieji filmai) ir rytinė krizė įveikta. Atsirado noras įjungti smegenis ir analizuoti pamirštant apie ligą :)
sakau tau, ugdyk jam vidine tvirtybe - o ne puoselejama rupestinguma. aisku gerai, kai gera ranka paglosto - bet, reik paziureti, reik labai atidziai paziureti, koki pasauli mato jaunas zmogus, ir dar kai ji ligos puola. Reik to vidinio katalizatoriaus, kad as galiu viska pereiti ir istrukti is tu zabangu. tai gali pranokti lukescius, nes jaunyste sugriauna daugiau prietaru, nei jais tresiami uzauga
Nu va grįžom su diagnoze ir antibiotikais. NUsimato ilga savaitė :(
pats esu sirges vasaros metu, kai buvo temperatura virs 40, aukstesne nei vasaros kaitra ir zinau kaip tai lauzia nieko nenoreti - tik atsigauti ir zvaliau besijausti
o tie psichologiniai triukai toje knygoje aprasyti knygoje, labai tinka kaip pasakos, pvz isivaizduoti melyna sviesa kai skauda