Grįžai, nors ir nelaukiau. Grįžai, nors ir pakeičiau adresą. Radai mane, kad ir kaip nuo tavęs slėpiausi. Vakar naktį gulėjai šalia ir lediniais pirštais glamonėjai man širdį, nuodijai nuvargusias mintis bei kuždėjai, jog taip ir turi būti - mūsų draugystė amžina. O ryte bejausmėmis lūpomis palietei man kaktą ir išlydėjai sutikti naujos dienos. Žinau, jog grįžusi vėl rasiu tave ten kur palikau... žinau, kad vėl kankinsi... jau supratau, kad nuo tavęs nepabėgsiu...
Sapnas baigėsi... vėl bijau tamsos... ten esi tu...
|
Komentarai
nemesk_akmens rašė: he he
he he
Koks dar žmogus? Mane ne žmogus kankina...
o tiu tam zmogelui pasakei kad jis tave kankina?
Uzjauciu tave..labai..
Gerai preslis dainuoja: a man without love is half of the man, a woman - is nothing at all
Cha
Oi čia biški negerai ... negerai, kai tave kankina, ir kai neįmanoma pabėgti.