Žvelgiu į veidrodį ir nebeatpažįstu savęs. Nejaugi kadaise išties buvau tuo žmogum iš kurio beliko varganas šešėlis? Vis dažniau apninka abejonės... Padaras, stebintis pasaulį mano akimis ne iš šio pasaulio. Tai žvėris – gimęs iš ugnies, pražudęs savo sielą, sėjantis mirtį kiekviename žingsnyje... Aš pakylu kas vakarą kartu su juo ir traukiu medžioklėn. Tik azartas, pagaunantis persekiojant bejėgę auką mane vis dar laiko gyvą...
Kambaryje tamsu. Man nebereikia šviesos. Girdžiu kaip palubėj vangiai krebžda išpampęs voras. Akimirkai kyla noras jį pritrėkšti, tačiau persigalvoju. Jis toks menkas, kad net nevertas... Kokia prasmė žudyti tą, kuris prieš galą nesugebės suvokti savo padėties beviltiškumo? Lieku savo kampe, laukiu jo...
O tada ir vėl trauksim medžioklėn....


Komentarai

alamanda

nu net nzn... buvo man tokiu minciu periodas uzejes, dbr kazkaip viskas susitvarke... tereikia mazos kibirksteles gyvenime, kad viskas nusvistu ryskiomis ir siltomis spalvomis.. gal ta kibirkstele visai salia, tik tu jos nepastebi?..

eglermknt

joi kartais ir mane apnika abejones kad gyvenu ne as o tik kazkoks blausus atspindys veidrodyje......

ajste

patinka man tawo dnr. ne kokie ejliniai pajstalai "kox blogas pasaulis mane supa" ar "kokia ash niekam tikus". ir wisgi pasaulis pakankamai tamsus, kad galetum bishki pamastyti. ash irgi dbr zhiuriu i wora, kuris taikosi ilisti y mano kaciaus edala. kazhkaip net susigedau, ejnu patrukdysiu, wis ne weltui bus diena praleista.

JuodasisAngelas

Na, idomu, man ir tas voras kazkaip istrigo. 😄 😘

metaly

* 😃

metaly

joa, caeli, as irgi galvoju sitajp..grynos maniako mintys..:0

caeli

vajai..baisu..bet apie vora geras...tipines maniako mintys...