Žmogelis planuoja - dievulis juokiasi.
Tokia liaudies išmintis.
Aš dievuliais netikiu, bet tiesos tame pasakyme daugiau nei man norėtųsi. Ir manau ne vienas esame susidūrę su reiškiniu, kai lyg pasakos paršas stataisi namą, planuoji, kaip jame gyvensi, džiaugiesi kaip gera bus, o ateina piktas vilkas ir vienu pūstelėjimu nušluoja viską.
Man ši savaitė buvo kaip tik tokia. Dėliojomės su sūnum savaitgalio planą: jame buvo visko ir dar visko ir visko DAUG. O viskas baigėsi dar nė neprasidėjus. Baigėsi vakar vakare pasivažinėjimu greitąja iki vaikų traumatologinio.
Nors negaliu sakyti, kad jam tai nepatiko. Visą kelią greitojoj jis sėdėjo išsiviepęs iki ausų ir kaifavo nuo to, kad važiuoja greitosios pagalbos mašina. O kiek linksmybių buvo pačioje ligoninėje: ir smegenis fotkino ir nosį žiūrėjo, o kur jau pasivažinėjimas dideliu liftu. Jam tai buvo vos ne pažintinė kelionė, kurios metu pamatė, kaip atrodo jo galva iš vidaus.
Gerai nors jam linksma buvo, nes man tai strioko pilnos kelnės buvo. Bet bent jau įsitikinau, kad nieko per daug rimto nenutiko. Ir man nebuvo vakar didesnės laimės kaip leidimas grįžti namo. Ir jau net nesvarbu buvo, kad nuo Santariškių iki Žemųjų Panerių teks važiuoti taksi (o tai vaikui buvo DAR viena atrakcija).
Tik tokiais vakarais gali tinkamai įvertinti ką reikškia užmigti savo lovoje, kai žinai, kad viskas gerai. Na beveik viskas. Iki 17 valandos man dar reikia stebėti jį.
A... dar turbtūt kažkam, pasiekusiam šią eilutę įdomu, kas gi nutiko. Vat nežinau iki galo. Žinau kad buvo mano vaikas, buvo žaislinė mašina ir buvo stiprus bum. Nes pagrindiniai liudininkai - vaikai, pateikia įvykio versijas skirtingai. Sutaria tik dėl vieno: Gotfridas pavirto. Jo niekas nepastūmė, jo niekas nemušė, jis pavirto su mašina. Pats Gotfridas pateikė tokį paaiškinimą: "Ta kvaila mašina manę nuvertė. Aš daugiau su ja nedraugausiu". Kai parodė man tą kvailą mašiną, aš tik spėti galiu, kad sugalvojo išbandyti tą mašiną riedlentė amplua. Nors tai tik spėjimas.
Vėliau vakare jis tapo neįprastai jam vangus, ėmė skųstis galvos skausmu, kurį vainikavo apsivėmimas. Tai kas beliko daryti? Išsikvietėm greitąją. Nors išsivėmęs jis pastebimai atkuto ir atvažiavusius medikus pasitiko pačiai šypsodamasis. Tačiau ramumo dėlei vistiek važiavom išsitirti.
Tai va taip vat iš visų mūsų palnų liko tik pietūs mieste.

Komentarai
Mjo ...
Mjo, tai kad jis jau kitą dieną visur bėgte. Ir kas jį nulaikys? Prie lovos nepririšiu juk :D Toks jau jis yra. Kai blogai, tai blogai, bet vos geriau pasijunta ir vėl pilnas optimizmo :)
Spėju kad tai lengvas smegenų sukrėtimas. Savaitę gulėti su ledu ant galvos. Nežaisti judrių žaidimų ir t.t.