Ne tau, berneli, rožėm klotas kelias.

Ne tau, Martynai, mėlynas dangus
Ne tau, berneli, rožėm klotas kelias...
(Antis)



Antis, Antis, Antis... turbūt niekas nedrįs ginčytis, kad ši grupė savu laiku gerokai padrebino vietinę teritoriją. Netūno užmarštyje ir šiomis dienomis. Labai malonu buvo, kai pastarąjį kartą besėdint Bix‘uose, kažkas susiprotėjo išjungti radiją ir paleido Anties kompaktą. Kaifas.
Tačiau ne apie neblėstančią šlovę aš dabar mąstau. Šlovė ne tas dalykas dėl kurio verta pamesti galvą. Populiarumas viso labo paglosto bei sušildo savimeilę ir tuščias ego dar labiau tarpsta, bujoja. Kol vieną dieną pakėlęs galvą nebematai saulės.
Na ir vėl nukrypau nuo savo minčių. Apie Antį pradėjau ne šiaip sau. Ir citata čia taipogi ne šiaip sau. Manau nesuklysiu teigdama, jog nėra nė vieno, kuris nebūtų girdėjęs šios dainos. Aš nekalbu apie tai kam ji patinka, o kam ne. Pakaks, kad pripažinsit, jog esat bent kartą girdėję, o gal ir dainavę. Nenustebčiau – ją perdainuoja visi kas netingi. Aš asmeniškai per savo gyvenimėlį esu ją girdėjus tiek kartų, kad turbūt neverta net pradėti bandymų skaičiuoti.
Kaip tik apie šią dainą aš ir mąstau. Tiksliau ne apie pačią dainą, o konkrečiai apie tas porą eilučių viršuje. Su mėlynu dangum man viskas aišku, suprantama ir visai priimtina. O štai tas rožėm klotas kelias...
Pirmiausiai norėčiau apibrėžti savąją rožės sampratą. Pirmiausiai man rožė yra ne rožė jei ji ne raudona (na iš bėdos galėčiau dar susitaikyti ir su balta – bet ne daugiau). Antra, rožė turi būti tikra. Niekada nesigilinau floros veisimą – man tai neįdomu – ir negaliu tiksliai kas yra tikra rožė. Tačiau galiu pasakyti, kas yra tikra rožė man. Tai rožė, kurią plika ranka paimti reikia turėti nors kruopelytę mazochizmo, nes tokios rožės kotas būna aplipęs masyviais, aštriais spygliais, o tarp jų – tuntas mažesnių, nė kiek ne bukesnių spygliukų. Tokios rožės paprastai būna labai aukštos.
Jei bent vienas iš dešimties suprato apie ką aš kalbu, tai man visai džiugu.
Manau dabar jau galiu bandyti pasakyti tai, ką norėjau pasakyti nuo pat pradžių. Akimirkai pabandykim įsivaizduoti kelią, tirštai nudrabstytą rožėm. Pavyko? Šaunuoliai, kam pavyko. O dabar pabandykit įsivaizduoti kelią tirštai apdrabstytą tokiom rožėm, apie kurias kalbėjau. Įsivaizdavot? Ir kaip vaizdas? Mergytėms, su plonapadėmis basutėmis, siūlyčiau nerizikuoti žengti tuo keliu. Apsisukit ir eikit šalin.
Tiems, kurie liko, spaudžiu ranką, su jumis toliau ir šneku.
Paprastai „ne tau, berneli, rožėm klotas kelias“ žmonių sąmonėje asocijuojasi su kažkuo teigiamu, išsvajotu, tačiau sunkiai pasiekiamu. Tai sakoma žmogui, kurį norimą grąžinti iš svajonių pasaulio karčion realybėn. Arba maksimalistui, užsibrėžusiam per daug. Manau galima būtų ir daugiau pavyzdžių sugalvot, tačiau esmė išliks ta pati. Rožėm klotas kelias – gėris. Ar tikrai?
Visai neseniai šiuos žodžius kai kas pasiuntė mano adresu, kai išdėsčiau genialų, tačiau, deja, nerealų savo planą. Jausmas buvo dvilypis. Iš pradžių šyptelėjau, o po to prieš akis iškilo kelias, kurio per rožes nesimato (apie rožes žr. aukščiau). Tada ir susimąsčiau ar norėčiau išeit į tokį kelią. Ne, kol kas mane pilnai tenkina šunkeliai, kuriais šlaistausi. Nors, kitavertus, kas man darbo – aš juk su kerzais vaikštau... hm.. visgi darbo kažkiek yra... šiuo metu aš juk basa.
Taigi ne man tas rožėm klotas kelias ir ne jums. Nežinau kaip jums, bet man tai jo visai nereikia.

P.S. Atsiprašau tų, kurie pamatę dienoraščio pavadinimą, tikėjosi kažko kito. Deja... pataikėt ne tuo adresu
Beje, tie, kas pagalvojo, jog rašiau girta - labai nuovokūs.


O kas skaito šią eilutę turbūt pasižymi geležine kantrybe

Komentarai

Genius_loci

Girti pamąstymai dažnai geresni nei blaivūs..Matyt smegenų pusrutuliai apsiverčia.

Misantropia

Greven rašė: misantropia,gal kada susidomesi anties kuryba visgi?

november_rain

Manau, kad posakis "sunkus kelias i svajone (meile/tiksla/zvaigzdes)" Cia visai tiktu. Rozes yra grazios ir i tuos spyglius niekas demesio nekreipia. Kai pasieki, tai ko norejai, visiems atrodo, kad tau labai smagu ir jie nezino, kiek kartu tu susipjaustei kojas mindamas ta "rozem klota kelia". Va.

Greven

misantropia,gal kada susidomesi anties kuryba visgi?

Priesajka

Atsimenu kaip mane ta daina buvo uzvaldzius! Su drauge ja traukem diena nakti!😆 Gal ir turiu gelezine kantrybe! Nors nea as visiskai nekantri!🤔

Misantropia

Arkangelas, juk sakiau, kad pavyzdžių, gali būti įvairių, bet esmė išlieka, kad rožės - gėris. Shadow, na visų gyvenime gi būna tamsių periodų. Beje, ar bent įsivaizduoji, kiek turėjau išgert, kad taip parašyčiau? Šiaip pati mintis tikrai galvoj sukos, tačiau niekada nebuvo išreikšta žodžiais.

Shadow_Dweller

Ne, ne taip, kaip tu. Tiesiog iš tokio dalyko, kuris rodos yra visiems suprantamas ir aiškus, jis paima ir išveda tooooooooooooookia teorija, kad oho. Nors ne, ir tai ne visai tinkamas paaiškinimas. Žodžiu, pats mąstymo _būdas_, o ne galvojimas taip kaip tu. Bet šis būdas tikriausiai tau pasireiškia tik būnant girtai, nes kiek pastebėjau tu, palyginus su tuo žmogumi, paprastai mąstai visai kitaip. Žodžiu, nsišnekėjau, nes nemoku to išreikšt žodžiais.

Arkangelas

Vau,aš turiu geležinę kantrybę...nežinojau..beje rožėm klotas kelias-daugeliui žmonių rožės-gražiausia,puošniausia,mėgsta miausia gėlė..Todėl ją laiko kaip laimės ir sėkmės simboliu..todėl ir rožėm klotas kelias...tpfūū,kažką ne taip parašiau..😄

Misantropia

Nori pasakyt, kad dar kažkas mąsto taip, kaip aš?

Shadow_Dweller

Tiesą sakant išvedžiojai panašiai kaip.... vienas nepažįstamasis. Kalbu ne apie rašymo stilių, o... Velnias, kad mokėčiau dabar tą mintį išreikšti žodžiais.. Jei sugalvosiu - parašysiu.

Misantropia

Na matai, kartais net tokiose vietose apie save sužinai ką nors naujo...

eglermknt

kaip girta, kaip supratau is uzuomonis tai labai liuks parasei :} aa suzinojau kad turiu gelezine kantrybe 🤔