Nelemta
O buvo juk kitaip kažkada. Viskas kitaip... Aš turėjau viską, pati buvau viskas. Mokėjau džiaugtis, žinojau. kas yra laimė, gyvenau ja. Neliko nieko. Tik pažliugęs sniegas po mano kojom. Einu savo keliu vos vilkdama kojas ir taškau purvą ant praeivių. Šiaip sau... nes jie laimingi... ir tušti...aš pati tuščia.
Noriu miego. Labai noriu...tokio ramaus ir šilto kaip vaikystėj, kai apkabindavo mama. Noriu šypsotis, žiūrėdama į saulę, noriu skrist žiūrėdama į akis...noriu...
Maža ko aš noriu. Vistiek neturėsiu. Man nelemta būti laimingai. Tiesiog nelemta...

Komentarai
Kas musu nenuzudo, padaro mus stipresniais. Nu ir geraj, kad zmones dziaugiasi debesiukajs... Taj ka dabar, zinom vistiek kad kadanors isnyksim nuo zemes pavirsiaus, tai praleiskim visi savo gyvenima mirties laukimu... Tik liudekim ir skeskim agonijoj... Vistiek viskas veda i niekur... Arba uzsidekim rozinius akinius ir stengimes mums duota lajka nugyventi linxmaj ir prasmingaj... 😃
negalaliu skaitau..ir netikiu pati sawo akim,tai MANO MINTYS!!!Pati taip pat mastau...suprantu tawe-siuo metu panasiai jauciuosi...o gal jau siek tiek geriau...bet pries koki menesi-lygei taip pat jauciausi o gal ir dar blogiau...tikrai nuosirdziai sakau lajkykis...
mes krentame del to kad vel pakiltume
pesimiste esi is prigimties ?ar tik tokia tapai a???
suprantu tave misantropia pats kartais panasei jauciuos
pesimiste esi is prigimties ?ar tik tokia tapai a???
Na, neturiu, nes visus matyt palaidojau. Kažkas sakė : Žmogų galima sunaiktinti, bet nugalėti jo neįmanoma. Gal galima sužinoti priežastis "numirk, išprotėk, atsitiesk, vėl krisk" visų šių dalykų?
TYLA tada nešnekėk...
Kad optimistiška - gerai tau, kitus, kurie žvelgia per savąją ir nieko gero čia nemato, nervina tavo iš oro laužtas optimizmas. Jiem tada mat atrodo, kad jis toks nelaimingas, o kad čia va laksto kažkoks debesėlis ir džiaugias, kad pavasaris bus. : ] Tokie jau tie žmonės. OK, lenkiau. Viskas vistiek praeina. Turi praeiti.
Misantropia, neturiu artimų žmonių kuriuos galėčiau laidoti. EvilAngel, žinau. O aš į gyvenimą žvelgiu, kaip į didelę galimybę, nemanai, kad manoji prizmė gana optimistiška?
Na, manęs gal neverta klausti :}} Kažkaip lengviau į tokius įvykius žvelgti, kaip į pamokas. Arba nelengviau... Kodėl dėl to, kad aš kažko pasimokyčiau turi kentėti kiti? Šiaip jau užknisa visos tos mirtys ir nelaimės. Taip sulaužo visą vidų. Įdomu kas bus po daug laiko, gal kaip ir sako, kad viskas vyksta nebereikalo pasitvrintins... Tik kad per brangu turbūt :}
aplink mane esantiems zmoniems nuolat atrodo, jog esu laiminga.turiu daug (anot ju) TIKRU draugu...esu reikalinga. bet taip ne velnio nera. jei dingstu kokiai savaitei, pasigenda manes vienetai. nereikalniga. nors...reikalinga trumpam, pasijuokti, paplepeti, papaiskinti matematika. reikalinga. nereikalinga, kai jauciasi blogai, turi rupesciu...nemaloni. laimes negali buti neverta, visi jos verti, tik ne visi ja issikovoja. o reikia ideti darbo, pastangu, valios.tada daug daugiau tampa imanoma.
Neverta? Kodėl? Aš nieko blogo gyvenime nesu padarius... tiesiog nespėjau...
Prie ko čia lemtis? Gal tiesiog tu neverta... T_y_L_a rašė: Yra toksai žmonių tipas, kuriems patinka įsivaizduoti, jog turi kažkokių sunkumų, kurie amžinai juos kankina. Dažniausiai jie sutartinai teigia, kad laimingi nebus. Ir, gana nekeista visur mato "tamsą" .
Tu pirmiau nugyvenk mano gyvenimą, palaidok beveik visus mylimus žmonės, numirk, išprotėk, atsitiesk, vėl krisk, žalok save... Tada man pasakyk, kad rytas yra nuostabus.
Yra toksai žmonių tipas, kuriems patinka įsivaizduoti, jog turi kažkokių sunkumų, kurie amžinai juos kankina. Dažniausiai jie sutartinai teigia, kad laimingi nebus. Ir, gana nekeista visur mato "tamsą" . Ir matyt esi gana aklas žmogus, jei tokį nuostabų rytą sugebi įžvelgti tamsos.