O ji visgi žmogus... Hm... Taip keista ir neįprasta... Bet savo akim mačiau...
Ir kaip man patinka pasisėdėjimai, kai diždžioji dalis dalyvių išeina apsibliovę.
Tik keista, kad šįkart tai buvau ne aš.

Komentarai

be_inis

.

Misantropia

O gal tai - gyventi savo gyvenima paliekant šalimais vietos kitų, brangių žmonių likimams. Reikia išmokti rasti aukso viduriuką. Privalu.

enigmatic

Žinau, kad išmoksiu. Kažkadais nemokėjau normaliai bendrauti su žmonėmis, buvau atsiskyrės ir visų nesuprastas, bet labai norėjau pažinti kitus ir išmokau. Reikia tik paskatos. Viskam ir visur. O dabar ir vėl negerai. Nebegaliu, esu priklausomas nuo artimų žmonių. Man svarbiau kaip jiems nei kaip man. Ar taip galima? Gal, tačiau puikiai žinau, jog gyvenimas kaip ir visi žmonės - egoisats, jei jam neskirsi dėmesio ims pūti ir dvokti tavyje. Čia kaip ir gėlė nelaistoma numiršta taip savas gyvenimas pamirštas išsigimsta ir ima daryti ką nori. Arba ir jis nudvesia. O kai lieku vienas... Dienomis gerai. Tčiau naktimis būna tokie etapai, jog nenoriu net pagalvoti. Žinau, jog ir tau taip yra. Daug kam taip. Turbūt. Tačiau man kuo toliau tuo sudėtingiau susitvarkyti su tuo, kad kirba mano galvoje ir labiausiai bijau, kad man nebūtų to, kas buvo, nes tuomet jau neatlaikysiu. Nebenoriu vaikščioti vienas, šnekėtis vienas su savimi ir užsiklijuoti atsiskyrusio bepročio etiketę iš naujo. Tai kokia alternatyva? Retorinis kalusimas, nes atsakymą galiu rasti tik pats. O gal tai - gyventi savo gyvenima paliekant šalimais vietos kitų, brangių žmonių likimams. Reikia išmokti rasti aukso viduriuką. Privalu. Man gražu žiūrėti, kaip tu stojiesi ant kojų. Tačiau visuomet būk atsargi, kad niekas nepakirstų. Nors tau to sakyti nė nereikia - "kiaušiniai" "vištų" niekada nieko naujo neišmokina.

Misantropia

Atsirinkti žmones tu arba išmoksi, arba uždusi nuo to mėšlo smarvės, kurį jie tau verčia ant galvos. Žinau, kaip sunku, kai žmonės išeina iš tavo gyvenimo, aš lygiai taip pat prisirišdavau prie žmonių. Ir sienom lipau kaskart jiems vienokiu ar kitokiu būdu išėjus iš mano gyvenimo. Galiausiai tapau atsiskyrėle. Tačiau tai irgi ne išeitis - likti vienai su savo mintim. Akistata su savo demonais baisesnė už svetimus gyvenimus. Galiausiai ėmiau po truputį, nors ir įtariai pasitikėti. Kažkiek padėjo. Aš suprantu kodėl Aušra yra brangus žmogus tavo gyvenime. Tačiau jei nežadi susieti gyvenimų, turi nubrėžti ribą, kurią peržengęs, paliksi jos problemas anapus. Jei nepadarysi to - išprotėsi. Ten pats turi palikti ir kitų, net ir mano, mėšlą. Nepasiimk jo viso, o tuo labiau nekaupk. Turtingesnis nepasidarysi. Svetimos problemos labai kartina gyvenimą. Ypač vidury nakties.

enigmatic

Kas tiesa - tas ne melas. Labai gerai atsimenu ką kalbėjome. Labai gerai tai žinau. Tačiau vienu metu ir bijau. Na, nemoku aš atsirinkti žmonių, nemoku. Kad ir būna - prišika ant galvos, nusivalau ir vėl šypsausi žiūrėdamas į akis. Per daug moku atleisti. Eina tie žmonės per gyvenimą. Vieni apsistoja kelioms akimirkoms, kiti ilgėliau arba užsibūna gana netrumpą laiką. Tačiau visi pasitraukia, nenoriu to. Turbūt taip ir tavo gyvenime, ir jo, ir visų kitų. Tačiau aš prisirišu prie žmogaus. Negaliu matyti, kai jis išeina iš mano gyvenimo, nesvarbu kokiu būdu - netgi mirties variantas čia turbūt lengviausias. Iš dalies. O kiti... Pasiima tai, ką jies davei, atiduoda tai, ką tau galėjo ir nueina savais keliais. O gal taip ir turi būti? Galbūt jei mes niekada neišsiskirtume su brangiais žmonėmis negautume tiek, kiek turime, nes kti neatneštų to, ką turi, nes paprasčiausiai "neprasibrautų" iki mūsų artėliau...? Ir kalbant apie tą mėšlą. Irgi nemoku. Žinau, kad niekas neparodys kaip atsiriboti, reikia pačiam suprasti viską kaip yra, tačiau gilinuosi ir išgyvenu dėl kitų žmonių. Visą dieną neradau sau ramybės begalvodamas kaip tau sunku paskutinėmis dienomis, negaliu negalvoti apie Aušros gyvenimą, nors mane įskaudino taip smarkiai, kad turėčiau spjauti ant jos ir dėti skersą - gyva ji ar mirusi. Jaudinuosi net dėl mažiau pažįstamų, kad ir grupiokei dėl jos pačios kaltės (absoliučiai nesimokino) gavo skolą. Stovėjau gerą pusvalandį ir guodžiau ją apart to, kad būčiau džaiugęsis savo gerais rezultatais. Žodžiu, nesigiliname, tiesiog man eilinį kartą tokie šūdai neduoda ramybės...

Misantropia

Nu ir įsivažiavau... 😅

Misantropia

Ne ji ryt neateis, ir poryt neateis. Ji apskritai dvi dienas ilsėsis nuo finansų, o finansai nuo jos. 😘 Prisimink, ką mes kalbėjom paskutinį kartą. Aš vis dar lieku tos pačios nuomonės. Tavo gyvenimu pereina daug žmonių, su laiku išmoksi atsirinkt kuo pasitikėti. O būna kad tiesiog viskas apsiverčia aukštyn kojom ir imi ką nors kaltinti, kai kaltų iš tiesų nėra. Tiesiog gyvenk sau. O bus kaip bus. Išmok [nesakau, kad taip imsi staiga ir išmoksi, laiko reik] gyventi sau ir neimk svetimo mėšlo, kad ir kaip juo tave bešertų. Už kitus jų gyvenimo nenugyvensi, Gyvenk savąjį, o visa kita ateis savaime.

enigmatic

Misantropia, turbūt kad paranojikas. Rimtai jau aš niekuo nebepasitikiu ir įtariu žvilgsniu žiūriu net į artimiausiuosius. Geriausias draugas, žmogus, kurią laikiau Drauge visam gyvenimui, dar keli asmenys... Kas toliau?... Pamatysi, ryt ta tipo ale vadovė ateis su įprasta kauke ir tavo gailestis išgaruos lyg jo nė nebūtų buvę 😘

Misantropia

O tu paranojikas. 😘 Mes ją labai rimtai iki ašarų šiandien privedėm. Net gaila pasidarė. Kažkokia aš švelni link senatvės darausi. 😘

enigmatic

Žmogus - ne žmogus. Niekada negali pasakyti. Vieni sugeba vaidinti net "tikrą" gyvenimą, ką jau kalbėti apie tuos atvejus, kai žmogiškumas pasireiškia tuomet, kai "patogu" ir naudinga. Visi tie viršininkai gudrūs, visi...

Misantropia

Na bent jau pasakėm kažką. Dabar lauksim rezultatų.

NataliLT

man tokie pasisedejimai labai istringa... ispudziu pakrauna kaip reikalas. 😘

Misantropia

Tačiau kas nuo to pasikeis? Nieko. Po savaitės bus tas pats. Tokia yra praktinė patirtis.

keturkampas_nulis

Tai va taip ir būna - fiziškai panašu į žmogų, elgiasi ne kaip žmogus, o vėliau paaiškėja, jog tas Daiktas ir širdį turi... Sveikinu su atradimu. Dabar galėsi vest kokią naują Discovery laidą apie viršininkus. 😄

Stupid_enough

as daugmaz supratau

Misantropia

Na tu ir neturėjai suprasti, jau vien dėl to, kad asmeniškai manęs nepažįsti.

blink41

nesupratau bet kazkodel patiko 😃