Prisiminimai
Tylus grindinys
Ar mėnulis prarado savo prisiminimus?
Ji šypsosi viena
Gatvės žibintų apšviesta
Suvytę lapai po kojom
O vėjas ima staugti
Prisiminimai... visiškai viena mėnesienoj
Galiu svajot apie prabėgusias dienas
Kai gyvenimas buvo gražus
Prisimenu laikus, kai žinojau, kas yra laimė
Leisk prisiminimams gyvent...
Gatvės žibintai regis ima pulsuoti
Fatališku perspėjimu..
Kažkas toli dunda ir žibintai atsako
Greitai išauš
Diena
Turiu sulaukti tekančios saulės
Galvoti apie naują gyvenimą
Ir jam pasiduoti
Kai aušra ateis
Prisiminimu taps ir ši naktis
Prasidės nauja diena
Išsekusi nuo dulsvų dienų liekanų
Kieme troškus ryto kvapas
Gatvės žibintai numiršta
Baigiasi dar viena naktis
Brėkšta dar viena diena...
Paliesk mane
Taip lengva mane palikti
Vieną su prisiminimais
Apie saulėtas dienas
Jei mane paliesi
Suprasi, kas yra laimė
Žiūrėk, prasidėjo nauja diena...

Komentarai
Ne... Gyvenimas yra grazus...... nors nusisauk...
Tai, kad darbe tos pareigos... o galiausiai aš vistiek lieku vos ne kalta dėl visko... šūdas, ne gyvenimas
Misantropia rašė: Noriu gyvent sau, bet yra toks dalykas kaip darbas ir pareigos.
Noriu gyvent sau, bet yra toks dalykas kaip darbas ir pareigos.
O tu tai daryk ne dėl kitų, o dėl savęs... spjauk ant kitų žmonių ir gyvenk "sau"...
Nenoriu. Kam stengtis dėl to, ko vistiek niekas neįvertins?
Aš tavo vietoj tol trankyčiausi į sieną, kol ją pramuščiau...
Aš ir noriu ten, kur nieko nėra. Nusibodo jau verstis per galvą bandant padaryti gerai ir atsimušt į sieną.
Dar palauk... pirma išsiaiškink ar tikrai verta... nes pati sakiai, kad nieko ten nėra... tai tas niekas gali palaukti...
O man apskritai viskas atsibodo... Noriu tik išnykt...
Nelaisk, kad praeitis tave užvaldytų... mane irgi praeitis traukia labiau nei aš tikėjausi... bet stengiuosi išgyventi be praeities, be prisiminimų... kai būnų veian aš labai gailiuosi praeities ir to ko atsisakiau... bet, kai mane paima už rankos ir apkabina, visos nuoskaudos išnyksta ir atsiranda noras gyventi toliau...
Vėl... ir vėl ir vėl... įdomu kiek tai dar tęsis. Kuris kurį pirmiau. Jaučiuosi nestabiliai. Vėl ima lankytis praeitis ir šmėklos.
Sorry, kad suklydau 😃 (skaitau be akiniu)... Aš irgi susitaikiau ir laidžiu likimui mane vesti ten, kur jis užsinori...nes aš ir taip pastaruoju metu viska sugioviau... ir dabar statau visą savo gyvenimą iš naujo...
Rytas... ten ne "paleisk", o "paliesk" 😃 Aš nenoriu kad mane paleistų. Susitaikau ja su viskuo, nes matau, kad beviltiška bandyti ką nors keisti...
Nevisada yra gerai norėti, kad tave paleistų... kartais geriau, kad tave laikytų ir nebepaleistų... kad ir kaip norėtum pabėgti... ir taip kiekvieną dieną... kiekvieną naktį...