Tai štai artėjančio pietų miego proga, vėl ieškom pasakų.
Prašau.
Labai primena šiandieninį gyvenimą

AGUONĖLĖ

Gyveno senelis ir senelė ir dukrelę turėjo Aguonėlę – juoda juoda kaip aguonėlė. Mama sako tėvui:
- Nunešk į šulinį – ji išbals.
Tai nunešė tėvas ir įleido į šulinį. Tada mama lašinių pripjaustė, kiaušinių primušė, nunešė prie šulinio ir sako:
- Aguona, dukra Aguona,
Iškišk rankelę – ar jau balta?
Aguonėlė iškišo rankelę, pavalgė, pavalgė. O mama sako:
- Dar būk, dar juoda. Bet, - sako, - kai kas ateis, šauks, tai nekišk rankelės.
O vilkas tai girdėjo. Nuėjo jis prie šaltinio ir drūtai:
- Aguona, dukra Aguona,
Iškišk rankelę – ar jau balta?
Aguona neiškišo rankelės. Tai vilkui sarmata, nudilbino, kad Aguona rankelės neiškišo. Tada nuėjo vilkas į kalvę:
- Kalvi, kalvi, paplok man liežuvį! Aš tau užmokėsiu.
Kalvis sako:
- Na, dėl ant priekalo!
Kalvis kūjeliu liežuvį ir suplojo. Tada kalvis sako:
- Na, tai mokėk!
Vilkas kalviui vieną koją kilst – kapeika, kitą koją kilst – kapeika. Ir užmokėjo. Tada vilkas nubėgo prie šulinio ir jau plonai:
- Aguona, dukra Aguona,
Iškišk rankelę – ar jau balta?
Iškišo Aguonėlė rankelė, vilkas kapt už rankelės ir nusinešė į mišką.
Mama nebeturi dukros. Atsigulė ant suolo ir numirė. Tada paprašė vilką ir Aguonėlę į pakasynas.
Aguonėlė rauda mamos:
- Mamule viešnele,
Kaip klevo lapelis – laliukšt.
O vilkas rauda:
- Uošvele triūbele,
Kaip girnų puselė – kriukšt.
Ten daugiau svečių buvo, tai iškasė pastalėje duobę ir pripylė žarijų. Pasodino vilką valgyti už stalo. Tada svečiai sako:
- Žmonių žente, tik pasitrauk,
Žmonių žente, tik pasitrauk.
Vilkas traukėsi, traukėsi ir į duobę įlėkė. Tada mama pasikėlė nuo solo ir su kačerga užmušė vilką. Ir liko jai Aguonėlė.

Komentarai

Misantropia

O jei pažvelgsim kitu kampu tai pamatysim mamytę, mėgstančią egzotiką ir linkusią į neištikimybę. Nes juoda tik dukrelė buvo, vadinas neapsieita be paslapčia kopinėjamo medaus ne su savo sutuoktiniu. Žinoma dukrelė galėjo būti paprasčiausiai neprausta. Bet tai jau vaiko nepriežiūra. Bet kuriuo atveju dukrelė šeimoj nepritapo ir šeima ja rūpinosi tik tiek, kiek pašerdavo laiks nuo laiko. Vilkas čia gali būti tiek nevykusi, gerokai vyresnė ir greičiausiai kelis kartus teista pasija, kuriai į glėbį puolė neprižiūrima mergaitė; tiek (jei žiūrėtume šių dienų akimis) soc. rūpyba, susirūpinusi neprižiūrimu vaiku. Mamelė nustoja gauti pašalpą (arba nubunda motiniški jausmai), todėl imasi kryžiaus žygio su visom pompastikom (numiršta). Nu o toliau priklausomai kurią versiją norit plėtoti. Vilko-sugyventinio atveju ten galėjo įvykti buinis konfliktas esant sunkiam girtumo laipsniui. Juk ne taip jau retai pas mus sugėrovai sugėrovus galabyja. Kitu gi atveju tie \"giminaičiai\" galėjo būti išverstakailiai žurnaliūgos, vardan reitingų transliuojantys krokodilo ašaromis raudančią motinėlę ir terorizuojantys asmenį atsakingą už tai, kad motinėlė pašalpos ne... vaiko nebeturi. Gal ir nusišneku aš, bet kiek tą pasaką beskaitau vis išlenda naujos problemos ir versijos 😃 Ir kaskart ji vis kraupesne 😅

JUSTLISTENER

Kažkaip tose lietuviškose(ir kitų tautų) pasakose labai daug smurto,žiaurumo,jau tikrai ne vaikams tokias sekti.Tai toks senovinis siaubo filmų pakaitalas suaugusiems(visokie slibinai,raganos,velniai,visa kita bjaurastis-gyvastis),aptinki visokių zoofilų-pedofilų veikėjų... Turėjau dvi knygeles"Linksmosios Europos Tautų Pasakos",tai ten jos be baisybių,buvo ir išties juokingų iki ašarų.