Vartydama knygą šiandien aptikau šitą.
Tokia šiandieniška, kad net šiurpu

GYVENIMO LEMPOS

Ėjo toks žmogus, ieškodamas teisybės. Beeidamas jis rado tokį senuką, sėdintį šalikelėj. Tas senukas jį užšnekino:
- Kur eini?
- Einu teisybės ieškot.
- Sėsk, užsirūkysim.
Atsisėdo. Paskui senukas ir sako:
- Eime kartu.
Ir nuėjo. Tas pakeleivis eidamas pasakoja:
- Visur buvau – pas karalius, pas teisėjus, bet teisybės neradau.
Eidami jie priėjo tokią koplytėlę. Įėjo į vidų. O ten pristatyta begalė lempų ir ant kiekvienos pavardė parašyta. Vienos jų liepsnoja, dega, o kito – visai gęsta. Susidomėjo keleivis lempomis ir klausia senuką:
- Ką tos lempos reiškia?
- Ogi kiekvienas žmogus turi savo lempą. Štai tos, kurios gerai dega, - žmogus vos gimęs, ilgai gyvens, o kur jau gęsta – žmogus greit mirs.
-Tai gal čia ir mano lempa yra?
- Yra.
Susiieškojo pakeleivis savo lempą, ogi žiūri: ji gęsta.
- Tai aš greit mirsiu?
- Mirsi. Matai, lempa jau gęsta.
- Ar negalima man nupilt iš kitos lempos žibalo, kad ilgiau gyvenčiau?
- Tai ko gi tu ieškai teisybės, jei pats neteisingas, kito gyvenimą sutrumpinti nori?


Komentarai