Seku seku pasaką

Lietuviško teisingumo ištakos
MALŪNINKO VĖJAS
Šeimininkė nešė miltus iš klėties su gelda. Vėjas papūtė ir išdulkino visus jos miltus iš geldos. Ta šeimininkė padavė vėją į teismą. Teisėjas pašaukė abu į teismą. Šeimininkė atėjo, bet vėjo nebuvo, ir niekas nežino, iš kur jis pučia ir kur jis pučia, nė kur gyvena. Tie teisėjai sumanė pasiklausinėti ten esančių žmonių. Tuoj pasišaukę ūkininką , paklausė:
-Ar tau vėjas reikalingas?
Tas atsakė:
-Mažai, tik rudenį, kada klojime grūdus vėdinu, o daugiau man vėjo nereikia.
Na tai su tuo tiek. Teisėjai pasišaukė kalvį ir jį klausė:
-Ar tau vėjas reikalingas?
Kalvis atsakė:
-Kada man reik vėjo, tai aš turiu savo vėją – dumples, su tom pasipučiu – kito vėjo man nereikia.
Teisėjai:
-A, tai tau vėjas nereikalingas.
Pasišaukė malūnininką ir jį klausė:
-Ar tau vėjas reikalingas?
Tas atsakė:
-Kaipgi, kad man vėjo nebūtų, tai man badu reiktų numirti.
Teisėjai:
-Kad tau vėjas taip reikalingas, tai tu sau vėją ir valdyk, kad jis nepilstytų kitiems iš geldos miltų, ir tu tai bobai skriaudą atlygink.

Komentarai
Precedentai juk turi prasidėti nuo kažkur .
Kaip ir ta pasaka, kur gaidys vištai akį išmušė, nes lazdynas jam kelnes suplešė, dėl dar ten kažkokių priežasčių, taip ir kaltino vis kitus. Nelabai prisimenu, bet irgi tinka lietuviškam teisingumui 😃
Būtent, kad nešiuolaikinė. Šitas tekstukas yra paimtas iš lietuvių liaudies mitologinių sakmių rinkinio. 😃
Šiuolaikinė 😄