
Taip, aš gyva.
Matai šitą žaizdą? Taip taip, tą, kur tarp antro ir trečio šonkaulio žioji. Žiūrėk kaip gražiai ji pūliuoja. Kodėl tu pasišlykštėjai? Negi negražu? Su pūliais išeina visas tas mėšlas, kurį man grūdai gerklėn visus tuos... metus (?), šimtmečius (?), amžinybę (?)... nebepamenu jau... Praradau laiko pojūtį. O gaila... tiek nepamačiau. Ar žinai, koks jausmas nubusti ir nesuvokti, kas esi? Sunku susigrąžinti tai, kas prarasta. Bet įmanoma. Tai aš ir padarysiu.
Vakar, stovėdama ant tavo kapo jaučiau neapsakomą palengvėjimą. Širdis dainavo, kai numečiau smilkstančią nuorūką ir nusispjoviau ant tavęs. O tada juokiausi. Juokiausi iš visos širdies. Nes pagaliau suvokiau primityviai paprastą dalyką: Aš esu čia, o tavęs nėra. Tave jau ir kirmėlės turbūt spėjo suėst. Žinai, man vakar kilo labai rimtas noras tave iškasti ir nusivalyti į tave batus. Bet man gaila savo rožinių nagų buvo. Pūk sau vienas, o aš gyvensiu. Turiu daugiau nei kažkada svajojau. Skirtumas tik tas, kad šįkart laiku susivokiau. Na ir kas, kad trūksta kelių smulkmenų. Užtat aš gyva, o kol aš gyva, aš galiu... Ir laikas bėgs, žaizdos nebeliks... tik bjaurus randas toj vietoj man primins tave. Tačiau tavo akys net to neišvys. Randai sunaikinami. Paženklinta liks tik siela. Tik tu jos nematysi... nebe ta aš.
Ir visai aš nenoriu pamiršti. Tarkim persigalvojau. Išbraukiu iš savo repertuaro tas naktis, kai drebu įsikniaubusi į pagalvę, maldaudama amnezijos. Kas man iš to, jei pamiršiu? Galiu per daug atsipalaiduoti ir atsukti priešui nugarą. Ne, aš noriu prisiminti. Tebūnie tai man mažytė pamokėlė už naivumą ir svajones ne vietoj. Lai tampa tai nuolat išlendančiu priminimu... Man reikia prisiminti. Tik šįkart neleisiu manęs kankinti.
Lik sveikas, puvėsi, aš einu gyventi. Nebetemdysi tu mano saulės.
Ir žinai ką, aš nuvažiuosiu prie jūros...


Komentarai
"už naivumą pamokėlė". Tarsi naivumas būtų kažkas blogo. Taip nėra. Man rodos, tai kone vienintelis -tikras- ir nesugadintas jausmas. Savotiškai raminantis dienoraštis. Bent tam, atrodo, kas jame kalba.
Gerai, gal daugiau neklausinesiu. Bet tikiu, kad angelas nebuvo
Ne, jis buvo ne senas. JIs buvo jaunas ir padvėsė per savo durną galvą. Taip jam ir reikia.
O tai senas buvo kad mire ar kaip?
Didelį ir labai purviną.
O koki vaidmeni jis tavo gyvenime atliko? 🎁
Silentist rašė: "Su pūliais išeina visas tas mėšlas, kurį man grūdai gerklėn visus tuos... metus (?)" Tai jis pripratino Tave rūkyti daug tabako/ o gal žolę?/ Apie mirusius blogai nešnekama, bet... gi tai šlykštu ?!?!
Nope... šiaip patarimas...
"Su pūliais išeina visas tas mėšlas, kurį man grūdai gerklėn visus tuos... metus (?)" Tai jis pripratino Tave rūkyti daug tabako/ o gal žolę?/ Apie mirusius blogai nešnekama, bet... gi tai šlykštu ?!?!
Tai grasinimas? 🎁 😘
Hm... čia dar pažiūrėsim
Siai tavo svajonei nelemta issipildyti 😃
Nu ir gerai... gal tada atliksi vakarykštį experimentą, kaip nusibaigt?
Misantropia<<< vujej, ir kajp tu atspejai del meskino? 😘 😘 😘 O man miegoti reikia, nes esu augantis organizmas ir neissimiegojusi esu pavojinga gyvybei 😘
Aprūkus>>> tai ir miegok savo meškiną apsikabinus, o aš gyvensiu .
patys isgyvenima geri. as tokiu pavydziu, rimtai sakau.
ruko_muzika rašė:Tai stai ka zmones veikia naktimis 🎁 O as dar manydavau, kad miegot reikia 🎁
Tai stai ka zmones veikia naktimis 🎁 O as dar manydavau, kad miegot reikia 🎁
turejo but "gera" naktis, jeigu jau tokie nuotykiai 😃
Čia vakar nakties nuotykiai.
O kaip tu įsivaizduoji kūrybą be asmeniškų išgyvenimų?
jei galimą labai asmeninį klausimą... Čia kūryba grįsta gyvenimiškas išgyvenimais, ar tieiog kūryba?