KVIETIMAS

Maloniai kviečiame Jus, , Nepritapusiųjų rojun. Nevykėlių dienos proga vyks didžiulė puota prie Tuščių Pažadų ir Bergždžių Vilčių lovio. Atvykti galite Vienas arba su Antraja puse. Visos kelionės išlaidos bus padengtos. Jums tereikia atvykti ant pasaulio krašto ir pasiimti penkių sekundžių kelialapį nebūtin.

Administracija

Pasaulio pakraštys. Bedugnė. Giedra. Tingus vėjas. Perkaręs grifas. Apsamanojęs akmuo skelbia:[i] „Išskleisk švininius sparnus ir mėgaukis skrydžiu virš bedugnės“. Kas per..? Tiek to. Būtų gaila jėgų ir sugaišto kelionei laiko. Pirmyn.

Vienas

Kas tu?

Aš? Aš – eee..iškamša aš. Žmogaus. Eee... turiu dvi stiklines akis ir eee... džiovintą odą. Pastaruosius metus eee... praleidau iškamšų muziejuje, kur gyvieji ateidavo eee... paspoksoti. Ar blogai man buvo? Ne eee... stacionarus egzitavimas turėjo savo eee... privalumų. Galėjau sau leisti tai, kam būdamas gyvas eee... nerasdavau laiko. Sau, eee... mintims. Begalei minčių. Ir dar svajonėms... eee...
Šitas klausimas netikęs. Turiu problemų su viešu prisistatymu. Klausk ko kito.

Du


Kur tu?
Čia. Turbūt... O gal ten? Ne, aš – pusiaukelėj į niekur, į visur. Įstrigęs akimirkoj, ištįsęs iki amžinybės krašto. Be vietos, be vilties, be savęs. Tuščiame kevale.Vienutėje. Šviesoje. Tamsoje. Pieno pakelyje. Piliulės apvalkale. Po sofa. Spintoje. Giliai po žeme. Lietaus laše. Tyro vandens gurgšnyje. Purvo baloje. Vilko staugime. Jūros ošime. Skersvėjyje. Esu visur, nors išties manęs nėra. Nebėra. Ištrintas be teisės sugrįžti.

Trys

Kodėl tu?

Todėl. Iššvaisčiau savo laiką niekams. Buvau godus, savanaudis, nejautrus. Lengva ranka numojau į tai kas buvo tikra ir vaikiausi saulės zuikučius ant sienos. Visai kaip nuprotėjęs šuo, vaikosi mašinas. Trankiausi į sieną, nesuvokdamas, kodėl nepvyksta suleisti ilčių į tą mažą švieselę. Smūgis po smūgio ir mintis apie neįmanoma užvaldė visą esybę. Nubraukiau praeitį, ateitį. Paslikau tik akimirką, kai, beprotiškai staugdamas, ruošiuosi šuoliui, šoku ir eilinį kartą atsitrenkiu į sieną.
Kodėl? Todėl, kad tapau iškamša. Savo noru...

Keturi

Ko trokšti?

Pasaulio. Noriu jį turėti. Tam, kad įrodyčiau, jog galiu jį valdyti. Tam, kad sugriaučiau. Tam, kad nors kartą rūkstančiuose griuvėsiuose pastaugčiau kruvinam mėnuliui. Tam, kad įrodyčiau... Noriu savo saulės zuikučio ant sienos. Noriu suleisti į jį iltis, sudraskyti į skutelius ir vėl staugti. Kad įrodyčiau jiems, jog nesu kvailys.
Chaoso. Visa griaunačio.

Penki

Apie ką svajoji?

Apie šilumą. Užlieti pasaulį napalmo banga ir, įsitaisius gaisro centre, sušilti kojas. Pasibalnoti žaibą ir skrieti virš liepsnojančios žemės. Gėrėtis gyvybę šluojančia jėga. Atiduoti jai savo gyvybę. Atgimti. Kartoti.
Tylos. Absoliučios.

Tada užsimerk.
Puota prasideda. Praryk šitą pažadą ir užsigerk viltim.
Tiki?

Tikiu.

Tikėk. Tikėk, mielas pusgal... mmm.... svety, tikėk...

Komentarai

piene

Ypač stiprus buvo "keturi". Puiku. Puiku! Prisotinta to absurdiško pasaulio pigumo. Yra kelios vietos kur skaitai ir užsissvajoji. Nesakau, kad jos blogos. Net nežinau ką sakau. Ačiū.

Misantropia

buvo nuotaikos ir tiek. Manau, kad kiekvienas mūsų turi tą beprotystės gyslelę, kuri atsiskleidžia susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. 😘

Rebell

Taip. Didelis TAIP. Kaip malonu ryti akimis išgalvotus pasaulius. Dar tokius prisotintus išmonės, minties, šiek tiek pamišėliškumo. Kaip skanu. sekmės.