Vistiek nėra... ir nebus...
Norėčiau skristi ten, kur neša sapnai. Pasilikti ten amžiams, sustingti ir nieko nebelaukti. Laukimas žudo, jis verčia gyventi viltį, kurią aš seniai palaidojau. Tai kančia – būti palaidotam, bet vis dar tūnoti įstrigus tarp šviesos ir tamsos. Noriu kad būtų tamsu ir tylu – nieko nematyti ir nieko negirdėti... Niekada daugiau... Ir nebelaukti... Vistiek nėra... ir nebus.

Komentarai
man taj patiko....😃
hmz....idomiai parasyta... nelabai aiisku...
O man regis tu nė velnio neįsikirtai į tai, ką parašiau...
Tamsa yra priešingybė šviesai, kaip materija ji neegzistuoja. Kažkieno parašas, bet labai teisingai pasayta. Kartais kai atrodo kad tamsa vienintelė išeitis, tik šviesa ir tik ji gali padėti.