0.
Ir sniegas bando uzdengti jos zinojima.
_____________________
Tada.
Ji sededejo koja susikelusi ant kojos ir klausesi jo cigaretes traskejimo. Buvo labai tylu. Tik ikvepti ir ispusti. Jos keistos spalvos nagu lakas trupejo ant suolelio, o i panages lindo medinio suolelio atplaisos ir zali dazai.
Jis numete cigarete, suspaude jos delnus ir isikniaube i dregna jos striuke.
Kazkur is toliau girdejosi gatves muzikantu brazdejimai ir jiems abiems atrode, jog tai dar labiau jiems padeda lauzyti vakara pusiau. Tau ir man.
____________________
Dabar.
Jis eidamas uz jos stebejo jos plaukus krentancius ant tamsaus rudeninio palto ir bande isivaizduoti jos veido israiska sia akimirka. Jis to nezinojo, bet jam tai pavyko. Ir kai jis jou buvo taip arti, kad jo nenuskusti skruostai ir vel alpo nuo jos kvapo...jis mazuoju savo pirsteliu perbrauke jai per delna, nusuko akis ir pasileido tekinas iki artimiausio, visai nereikalingo, posukio.
__________________
O nakti, aukstam danguj, kai menulis pamazu nusikerpa, ir zole apsitasko ryto vynu, ateina aplankyt taves, tas, kuris isejo.
Nepamirskim niekuomet.

Komentarai
miela.
Nuo pradžių iki galo- gražu.