https://i137.photobucket.com/albums/q235/kietasvaikis/10_by_suckforfav.jpg

Paselusio jausmo, svajones ir begalinio troskimo.


---

Aciu, kad issaukei pavasari.
Dabar eik, zinau, kad dabar mieliau butum ten, kitur.
As, kai matydavau tave ateinant ir pries pat man iseinant, kai atmerkdavai lupas po bucinio kazkodel visuomet iziuredavau tavo akyse begalini liudesi. Tuomet dar nesupratau kodel. Tu visuomet zinojai. Zinojai tai laikydamas man delnus, zinojai tai verkdamas man i plaukus, zinojai tai mane myledamas, Viespatie, tu visuomet tai zinojai.
Ir stai dabar, po visko, tavo akyse tas ilgesys jou nebetoks, jis be tos begalines baimes, tik pilnas dar ilgesio ir nedrasumo.

Nebezaiskim zvilgsniais jie geriau zino uz mus pacius.


_________________________________


Vienuolika.

Desimt ant pirstu viens minty.

Dabar Tavo kojos moka eiti oru.

Ir. As neuzmirsau.


_____________________


Ir as noreciau atsiprasyti kai kuriu. Pasiteisinsiu tuo, kad man dabar juodas metas ir dar pridesiu, jog zinau, kad su manim labai sunku.

Komentarai

pamirsau

vos neapsižliumbiau. kažkodėl man čia daug kas primena tj ką išgyvenu. verčia susimąstyti...