1oo.
Nezinau kaip galima taip negerbti visu pirma saves, apskritai, zmoniu ir galiausiai mylimo zmogaus. Paprasciausiai nesuprantu.
Ir man buvo koktu. Visa ta laika...
Labai nusivyliau keletu zmoniu. Vienu labai diziuojuosi.
Galiausiai viska, kas buvo bloga, bet svarbu nuplove asaros, o kas nebebuvo svarbu... pritilo, taciau liko.
As jou atsiprasiau vieno zmogaus. Ne del saves. Del kitu... Bet...
Viespatie, padek jai.
----
Kartus geliu kraujas plauna mums rankas.
Bet ne sielas.
Tu zudai save mintimis ir tau tai patinka.
_________________________
Tai toks tas manasis pasibuvimas...
Gal nieko tokio, galbut reikia ir tokiu.
Tik. Keli zmones labai rimtai turetu susimastyti apie save elgesi.
_______________________
Kai sedejau saleje pries rengini ir leidau salciui laipioti mano nuogom rankom, kuri tiek metu pazystu... uzsimerkiau ir pabandziau isiminti sales kvapa. Del visa ko. Del viso to, ko buta.
Valytoja tyliai vale scena...ir as jos akyse norejau iziureti minti...kad jai gaila, norejau matyti ilgesi...toki pati , koki jauciu ir as. Ir man pavyko. As pamaciau.
zalia
raudona geltona
mirksinti balta
prisikaupusios dumu...
________________________
As vis dar. Mintimis su Tavim, Boruziau....
___________________
Ir man visdar dreba rankos....
Miegoo.

Komentarai