
<...>
Ir vieni zmones manyje sodina taika, kiti gi bando ja israuti. Bet sykarta nepavyks.Per daug geros rankos many ja pasodino. Tikejimas.*

As nepajutau kazkokio trakstelejimo kazkur giliai viduje, kad zinociau jog kazkas suluzo.
As nejutau krutineje raizymo, kuris butu nepakeliamas ir negaleciau nei akiuy sumerkti.
As netgi nepajutau nei viena savo dalimi, kad kazkurios mano dalies jou nebera.
Tai buvo dar blogiau.
Kazkuria akimirka tavo akys uzsimerke pries tai, ka buvom sutarusios neuzmerkti. Velniop?
Ar tu man visdar giliai?
Giliai.
Bet nebesaugo. As nebejauciu.

Sugriauk sventykla.
Kerpetais akmenim ismusk jai visus langus.
Aklai.

Komentarai
Gražu.
:} ir as su kava. Dekui.
Atsinešiu kavos, ir paspoksosim kartu.
Taip, tikrai ne velniop. Tikrai ne... Nors viena mano puse kaiptik ir saukia kad velniop, nors toli grazu, ne... Tikrai slogu. Visa nakti praziuri i viena taska, o vistiek atsikeliu su tom paciom mintim. Toliau spoksot i ji.
'kažkurią akimirką tavo akys užsimerkė preiš tai, aki buvom sutarusios neužmerkti.' Prisimenu, kai taip buvo man, kaip paskui aš dar valandą žiūrėjau į vieną tašką ir galvojau, gal net truputėlį panašiai, kaip ir tu. Ir tikrai tikrai ne velniop. Yas pripažinimas, kad nepakeičiamų nėra... sunku jis labai. Abiem pusėm. Slogu.