O Tau galima pasiutusiai ilgai veluoti, vesti mane is proto belaukian ir poto paciu netinkamiausiu laiku pasirodyti ir paversti ta laika paciu tinkamiausiu.
O kai vakarais, Tu leidi begaliniam ilgesiui apsisupti aplink mano liemeni, kuris man trukdo geretis nakties raganu puota, as vis klausiu saves kodel tavo blakstienos snabzda karaliu paslaptis.
Ir Tau galima keikti Dievus, teisti nekaltus ir teisinti degradavusias 'asmenybes', o veliau paliesti mano pirstus ir as pazadu, as uzsimerksiu.
Tau leista isvaryti mano rudenius, istaskyti balas ir suplesyti visus dar kvepuojancius lapus ir nuskinti pati paskutini obuoli nuo obels.
Tau leista buti nelogiskai. Tau galima isdraskyti visa dangu, o veliau kai tik Tau jo prireiks, jis bus savo vietoje, as Tau pazadu.

Nes Tu esi su manim.


______________________________

Arba.

Ir jokiu 'arba' siandien tiesiog nebus, nes kartais ju tiesiog visai cia nereikia.


Ir ten, kur Tavo daugtaskiai gyvena.
Ten, kur leidi klausti ir tylet.
Kur niekad neskubi, kur as nereikalauju.
Ten paprasciausiai, kaip ir visuomet, kvepia Tavo blakstienos.


_______________________


https://i137.photobucket.com/albums/q235/kietasvaikis/November_by_L337m4st3r.jpg


Mes visi tokie mazi. Ir jei dar po viena, tuomet tampame suniai matomi. Kol galiuasiai taipir isblankstame. Neleiskim.

Apkabinu.


Komentarai

syncope

tikrai dėl tų taškelių... universali mintis. vienatvė gali būti labai apgaulingas reiškinys, kurį pasirenki siekdamas laisvės. o pasirodo-išnykimas

little_anty

prasmingi zodziai...

bohemija

dievazi kaip grazu,.,

prieblanda

Gražus dienoraštis. Šiltas. Jaukus. Kaip užsilikęs ruduo...