Bet nelauk.
Yra toks ezeras, kur pliuduriuoja vien tik obuoliai. Ir kas ryta, vis daugiau zmoniu bando dantimis istraukti savo obuoli arba ji nuskandinti.
O pakranteje stovi narvai. Vieni dideli, kiti mazesni, bet visi su storais virbais ir dideliais tarpais tarp ju. Kiek viena diena vis daugiau sielu cia kali. Ne, jos negali tiesiog pereiti kiaurai pro ruos virbus. Dar nera. Ir dar tikrai nebus tokios lengvos sielos, kad pereitu. Jos visos yra kazkuo sunkios. Pacios sau.
O vakarais vieni zmones krupsciai sudega daugybe lauzu. Ir tuo paciu metu vis daugiau zmoniu kiekviena vakara juos trypia, beria ant ju smeli. Gesina. Ir uzgesina.
Ten nelyja, nesninga ir nesviecia saule. Ten visi ilgisi.
___________________________________
Arba.
plonas plonytis stiklas. Kambaryje. Per pati kambario viduri. Visas kambarys nuo lubu iki grindu vienodos spalvos, kurios ivardinti, arba apibudinti niekam nepavyks.
Vienoje stiklo puseje stovi akla moteris.
Kitapus stiko, beviltiskai dauzydamas i ji delnus, stovi vyras, aklas ja.
Pasigirsta tylus, begalybes degtuku spragsejimas ir sieros kvapas ikyriai isisukai kuna ir isiskauda nuo jo galva.
Jie, abu, beviltiskai plaka rankomis i stikla, kol paskausta plastakos, apkursta viskas, tik ne jausmas. Apanka jis, pailsta ji.
dar akimirka ir jie abu pasidave slysta nugara stiklu ir uzmerke aklas akis drybso. Susiglaude nugarom. jausdami.
Tik taip isnyksta uztvaros. Kai paprasciausiai klausomes vieni kitu ir jauciam.
___________________
Ir gaila, bet kartais...tikrai neverta.

Komentarai
".galbūt obuoliai tai mūsų pūvantis pasaulis,galbūt žmonių šaltumas vienų kitiems.vieni mūsų bandome ištraukti,kiti-skandiname jį.daugelis nesugeba pereiti per save, kad kažką pakeistų, o kiti, nors ir tam pasiryžtantys, praranda viltį, nes kažkas desperatiškai viską gesina.kažkas, kas jau nebetiki..bet visgi visi ilgimės.ir štai tie akli žmonės, atskirti stiklo.jie sugeba suprasti savo pasaulio kalbą, nors ir atrodytų, kad jiems tai mažiausiai įmanoma." Butent. Butent taip ir ne kitaip. Dziaugiuosi, kad kazkas sugebejo interpretuoti taip, kaip as turejau galvoje rasydama. O apie ka maniau rasydama... Hm. paprasciausiai kazkur reikia islieti jausmus, gerus ir nelabai, taigi, susikuriu viena arba kita situacija ir taip islieju. O sykart...kazkaip visko daug susikaupe. Ir geresnio, ir blogesnio. Beveik visuomet buna arba - arba. Aciu Tau.;>
Shyyypt rašė: 'Ten nelyja, nesninga ir nesviecia saule. Ten visi ilgisi.' Gražiai nuskambėjo. O jeigu jausmo per mažai, kas tada?
šis dienoraštis užklupo mane valgančią obuolį😃pagalvoju: ar aš iš tų, kurie traukia, ar skandina... ir kaip tik ką tik su drauge diskutavom maždaug tavo pirmojo teksto tema..žinoma, dar nebuvau skaičius tavojo..keista.. turbūt kažkaip paslaptingai susitapatina žmonių rašytos ir nerašytos mintys, kad ir jie nepažįstami.nežinau, ar gerai tik supratau.visgi bandžiau ieškoti paslėptos prasmės tuose obuoliuose,narvuose,laužuose..galbūt obuoliai tai mūsų pūvantis pasaulis,galbūt žmonių šaltumas vienų kitiems.vieni mūsų bandome ištraukti,kiti-skandiname jį.daugelis nesugeba pereiti per save, kad kažką pakeistų, o kiti, nors ir tam pasiryžtantys, praranda viltį, nes kažkas desperatiškai viską gesina.kažkas, kas jau nebetiki..bet visgi visi ilgimės.ir štai tie akli žmonės, atskirti stiklo.jie sugeba suprasti savo pasaulio kalbą, nors ir atrodytų, kad jiems tai mažiausiai įmanoma. gražus kūrinukas vidinėm interpretacijom 😃 nors tikiu,kažką kita turėjai galvoje kai tai rašei...ir man žaviai keista 😃
'Ten nelyja, nesninga ir nesviecia saule. Ten visi ilgisi.' Gražiai nuskambėjo. O jeigu jausmo per mažai, kas tada?