bet tik tai.
Truputi veliau. Jou nakti, nukrito nuo mano stogo varveklis ir ismigo i zeme, persmeiges vos pradejusi listi i sviesa zelmeni. Tam, kad to nepadarytume mes.
Simbolikai mes patinkam. Ji savo rauksletom ir kvepianciom raudonu vynu rankom isitveria i musu smelio laikrodi.
Nes telefonu budelese krinta rudeniu.
O Tu, tokiais plaukais kaip baltas smelis, sulijes su rudenio popietem, esi is kitos planetos. Ten lyja nerugstus lietus ir balose yra rasomos eiles.
O virs galvos tik kregzdes karpo Dangui usus. Jam reikia puostis pries Tave.
As uzuodziu gatves, kur tarp akmenu guli Tavo prakaito asaros.
Kai as Taves nebeapkabinsiu statuloms nebus salta.
Kai as apie Tave nesimelsiu, fontanai neberudys.
Ir ant musu dar daug lis.
Ir gal ant tiltu karsis zmones, kurie nenori pasisaldyti ryte veidu.
Ir gal upes akmenims bus salta.
As jauciu. Tave.
Ir mes drauge kas karta atsitrenksim i rudeni.
Noreciau matyti Tave sedincia ant didziules kaminkrecio sagos ir nepastebincia kaip pro sali praskrenda katastrofa. Tada netycia galeciau atsitrenkti Tau i peti ir Tu , ko gero, mane ir vel isgelbetum.

Komentarai
o as vakar kaip tik i pirsta isipjoviau.;o Taip, mazoji, as Tavo.:} Myliu Tave.
Būtų mano valia, aš būčiau su tavim visur, vaikščiočiau iš paskos ir neleisčiau net į pirštą įsipjauti. Nes tu - mano, o aš - tavo.