Ir sovim mes visi su skylemis kairej kisenej.
Nelaukdami. Nes ir taip palies.
Ir as ismokau nebijot paskesti Tavo lietuje.
Tuo metu, kai apsimetam, kad laikas nesmilksta mums nebeskauda.
Tuo metu, kai gyveni mano maldoje, man virpa rankos.
Ir mes visuomet laimesim, net nepradedami karo.
Nes mes galim klausytis kaip knarkia pavasaris.
Nes mes galim sedeti ant lietaus debesio ir musu purvinus padus graus vaivorykstes. Galim kalbeti i raudoniu nuvarvejusi Dangu ir apkabinti paciu apibraizytus pecius. Galim delioti dienas is skiauciu su apibrizgusiais krastais
As dar neisejus nakciai Tau i plaukus dar nuo rasotos zoles dregnais pirstais ipinsiu ryta, kad nebijotum stebeti gaisru vakarais.
Tokiu gaisru, kurie leidiza vejams suktis aplink Tavo ausi ir lauzyti obelims sakas.

https://i137.photobucket.com/albums/q235/kietasvaikis/Garazowe_mini_studio_v1_0_by_TheFly.jpg

Mes kiekvienoj sekundej vis is naujo istirpstam.
Mes kiekvienoj sekundej gimstam is naujo.
Mes kievienoj sekundej paliekam savo prisilietima.
Mes pasiimdami prarandam.

Komentarai

mischief

Shyyypt, dekui dekui.😆 Funcybabe, yra dalyku, kuriu neprarasi niekuomet.;> syncopijau, nebijok. Nedegsim.

syncope

aš bijau, bet aš noriu šitaip sudegti. kai mokai nebijoti, noriu skęsti kartu.*

Funcybabe

'Mes pasiimdami prarandam.' Tuomet nenoriu pasiimt. Galbūt, prarasiu ir gailėsiuosi...

Shyyypt

'Mes pasiimdami prarandam.' gražu.tavo mintys žavios.