Po geltonu skeciu.
- I ka tau panasus zmogus?
- mmm...i upe. Mes, zmones, nuolat tekam...Nuolat lieciames su kitais krantais, i mus nuolat kazkas meto akmenukus ir taip mes augam, i mus karts nuo karto lyja, taip mes suprantam kas karta vis daugiau...ir mus aptraukia rukai, bet visuomet issisklaido...Mielas, mes vieni lauke, paziurek.

Jis demonstratyviai suskleidzia savo geltona sketi, nuleidzia ji zemyn pastatydamas ji sau ant bato nosies.
Ji blakstienomis buciuoja jo kvapa, ir vis stiriau glaudziasi i dregna Jo palta.
Ji, ta kuriai leista klausytis Jo sirdies spurdejimo, truputi atsiraukia nuo Jo akiu melio ir klausosi Jo drebancio balso...

- Zinai...kadanors, toli toli as taip ilgesiuos Taves, kad net rasos tavo langas ir tu niekaip negalesi jo nuvalyti.
- Zinai...o as tau neleisiu. As visuomet busiu salia ir neleisiu tau manes ilgetis toli toli...

<...>

Ir kazkodel kiekviena karta tas pats jausmas, mielas, kai stoviu prie paminklo su Tavo vardu ir pavarde, su Tavo gimino ir mirties data...
Ta akimirka ruduo pasikaria palikes puvancius lapus.
Ta akimirka visi musu pokalbiai trumpamsuzybsi ir vel isnyksta...


_________________________________-


Ir kas metai, vis daugiau kapu lankyti... Gaila.


O per mano langa matosi kapines. Sianakt sviesios sviesios...

____________________________


https://i137.photobucket.com/albums/q235/kietasvaikis/433730fe829fc612.jpg

Komentarai

mischief

O manes kazkodel negasdina. :?

dingusi_kazkur

Kažkada pro mano langus irgi matėsi kapinės. Gąsdindavo.