jums negalima.
Kol...Rytais nebenoriu atsibusti salia ir ziureti kaip miegi, ir kvailai isivaizduoti, kad sapnuoji mane.
Tu praeini...
O as vis tik laukiu... Kol mano lupos nustos virpeti...laukti Tavo buciniu. Verciau tegu suskerdeja...
O as tik laukiu...kol mano mintys nebeatpazins Taves, nebenores liesti kas Tavo, Tau...apie Tave...
As laukiu...laukiu kol baigsiu apgaudinet pati save.
Man labiausiai sioj zemeje patinka ziureti i grazu zmogu.
O grazus jis buna kai kuria, kai piesia, raso, groja, vaisdina...
Tu nemoki groti, ir piesti prie manes nepiesiai...bet man niekuomet neatsibosta ziureti i Tave.
Todel bijausi tos dienos, kai mano akys zinos, kad niekuomet nebegales stebet Taves...
Kaip tuomet jos atrodys?
Ir visos smulkmenos papucia lupas, kad atrodytu didesnes.
Ir taip, joms pavyksta.
Ir apskritai...bloga siandien. Bloga...

Komentarai
'As laukiu...laukiu kol baigsiu apgaudinet pati save.' Aš irgi laukiu. Tu žinai. Taip, vis dar. Ir netgi bijau baigti apgaudinėti. Save. Nes tada gali sugriūti viskas, ką pastačiau... ;x Bet taip bus. 'Todel bijausi tos dienos, kai mano akys zinos, kad niekuomet nebegales stebet Taves...' Būtent to bijau ir aš. 'Ir apskritai...bloga siandien. Bloga...' Boružiau, viskas bus gerai. ;* Žinau, kaip kartais būna sunku, žinau, kai žemė slysta iš po kojų... žinau, kai visos durys užsitrenkia prieš pat nosį... žinau. Tačiau jeigu įrodysim visiems, kad esam stiprios, pasaulis nušvis. Tikim. <3