
koloneliu grotelese pasislepus mintis.
Ta akimirka kai ir vel ziurejau i ta zalia sviesa guledama ant scenos. Kolkas musu scenos. .
..supratau, kad mes niekuomet negulesime ant stogo ir nerinksim savu minciu. Turbut, deja, neikuomet...
----

Eiliuotas tavo grozis.
Migla nuo cigareciu dumu... isigeri man i oda, i plaukus.
Vesiom rankom isirezi i sirdi ir kvepuoji.
Si karta gal tik, gaila, bet siek tiek panasiai kaip ir visi kiti mirtingieji...
ir mes turbut vienodai stipriai bijom, mes turbut vienodai letai skestam, mes turbut vienodai sunkiai kylam, mes turbut vienodai ilgai pasiliekam.
As rudeniniu dregnu smeliu pas tave ateisiu atiduot maldos.
As isrinksiu tau medi ir niekas jo nedris nukirst.
As stygom uzkabinsiu tavo liudesi, kad ji pagaves zvarbus oras sustingdytu virs mano galvos, kad galeciau ragaut tavo liudesi ir ta pacia burna maldaut tavu minciu...
Eiliuotas tavo grozis.
Akacijose supasi ir fortepijono klavisai groja man i delnus, teka delno linijom ir sustoje pailseti pasilieka.
Tu mano namai.*
Istyleti.

Komentarai
Karoc tyngiu skaityt , bet mintis tai gili 😘
O jergau kaip saldu. Nė neperskaičiau visko. 🙃