
Nevermind.
Man Velykos tai...
Mociutes padengtas senas stalas, sena geltona zvake istatyta stiklineje su grudais... Mociutes malda pries valgi. Tai diena kai visa seima, visi gimines drauge. Kazkiek rimtumo ir susikaupimo, darnos, ramybes ir supratimo.
_________________
O mes pamirstam apie tai, kad laikas nestovi vietoje.
Pamirstam, kad blogas oras ir begam laukan...
Pamirstam, kad mums blogai ir mes sypsomes.
Pamirstam, kad mus nuvyle ir apkabinam.
Pamirstam, kad nera reikalo, bet mylime.
Galiausiai pamirstam savo ir atiduodam kitam.

[ O Tu man be zodziu pasakai, ka as darau ne taip ir nesmerki. ]
Eisim gatve, kur daugybe posukiu i kaire ir i desinia... Bet mes nepasuksim, tiesiog eisim tiesiai ir stebesim kitus...einancius.
Drauge.

Komentarai
"O mes pamirstam apie tai, kad laikas nestovi vietoje. Pamirstam, kad blogas oras ir begam laukan... Pamirstam, kad mums blogai ir mes sypsomes. Pamirstam, kad mus nuvyle ir apkabinam." Idomus poziuris. Sakyciau is filosofines puses. Taciau ziurekime realybej i akis.
Gražios pas jus Velykos.