Tu - ugnis. Visagale. Blogai gera, kuria zavimasi ir del kurios raudama.
Tu degini medzius, jie sakais saldina zeme, i ora kyla dumais ju saknys, bylojancios apie isrukytas saulen viltis.
Tu moki ikvepinti ora savo kvapu, apsiausti ji, o visa gaiva, kuri man padetu nepamesti galvos paprasciausiai issiurbi.
Tik Tavo ranku...man, tokiai menkai ir negiliom akim.
O Tavo akys supa vandenyna tol, kol galiausiai ji paskandina. Tavo akys griauna ir pavergia, pavergia zveigzdes ir visa kas tik yra Dieviska.
Ir pacios pirmos, ryto kvapu permirkusios snaiges laizo Tau ausis ir gerisis ju rausvumu.
Ir gazuotas ilgesys issiverzia, nebeislaiko. Prisilietimai. Maldavimai. Viltys ir visiskas aklumas.
Laikinai? Tikriausiai. Bet svarbu dabar yra. Ir as jauciu tai. dar niekuomet nieks neturejo ryskesnes spalvos.

Ir eini Tu. Isdidumas iremina Tavo kiekviena zingsni.
Kapoji pianistams rankas. Visiems vokalams kemsi burnas arba spaudi gerkle ten, kur yra balso stygos.
Traukai stygas plesai knygas. Eini uzdengtomis klevu lapais akimis per ziema ir klausai kaip krebzda samanos.

_____________________________________

Ten, kur visi kitokie nei as. Kitokie nei Tu.
Tavo nuostabios blakstienos ir labai grazi ta vieta nuo ausies iki smakro...Tik as nekenciu Tavo isdidumo. Kvailu principu.
Nekenciu, kai snaudi ant mano svajoniu, kai neigi tai, kas esi, zaidi pazadais ir labiausiai nekenciu, kai pamirsti.
________________________________________ ____

Nereikia pirstiniu, nerekia vyno, nereikia vaniles, nereikia zvakiu, nereikia nakties su zvaigzdemis...
Jei Tu kvepuoji man i peti - as grazi, as ruduo, as sypsena, as matoma, as lapas, ant kurio graziausios eiles, as ideali - Tavim.
As - Tavo.

O Tu... Tu priverti akmeni pasiurpti... ir tiesiog leidi man buti salia Taves. Buti drauge.

________________________________

Ir ji beprotiskai nori rasti Dieva.
Tam, kad galetu Ji parodyti Tau.
Ir jei Jis sako, kad jaucia musu visu liudesi, as Juo tikiu.
Ir jei Jis sako, kad jou niekuomet nebebus tokio kvepiancio lietaus mums i delnus...
As ir tuomet Juo tikiu. Ir jei Tu nusisuksi, eilini skaudu karta, as Juo tikesiu.
Nes Jis zino, kad Tu moki pereiti kiaurai per sirdi.
Nes to jausmo neimanoma skaiciuoti nei rudeniais, nei pavasariais.

Komentarai

mischief

Medziu svilesiai. Istikruju nera ko cia labai sifruoti. Paprasciausiai man medziai yra kazkas nepaprasto, o ju svilesiai reiskia tu medziu naikinima, o tuo paciu tie dumai kvepia. Dviprasmybe. Dajavu...dejavu isties yra geris...;>> Eh...dekui Tau...

syncope

'Blogai gera, kuria zavimasi ir del kurios raudama.' kažkoks dejavu apėmė, pažįstamas jausmas.nuostabiai čia,, medžių svilėsiai--jau ne pirmas dienoraštis..ir nepakanka įžvalgumo iššifruoti.norėčiau. bet gal ne man. tiesiog apie kiekvieną punktą norėtųs kalbėti kalbėti,, gėrėtis kiekviena fraze, atrasti nesuprastą, viską išsirašyti ant sienos. apskritai, gilus, gražus, mielas, įkvepiantis dienoraštis. gal net vienas geriausių, kokį teko kada skaityt. Tavo ir ne tik