Aš i Tave ataušusia burna.
Išmelsiu pasilikti dar vienam gyvenimui su manimi.
Cinamoniniais prisilietimais prie kaklo.
Užeik į mano keistą skurdžią rasą, prisėsk ant smilgos ir klausyk kaip lužta septynios saulės ant baltų nakties skvernų.
Aš niekuomet, aš visada.
Aš gyvenau.
Aš laukiau ir liepiau palikti.
Aš jaučiu Tavo vardą sau ant lūpų. Jo neįmanoma nuvalgyti, nukalbėti, nugerti arba juo neplakti.
Kai Tu užmiegi taip arti, kad galiu matyti į Tave bėgančius savo sapnus, aš paprasčiausiai prisimenu vasarą. Kai braidėm rūką ir meldėmės drauge nuleistomis galvomis.
Po mano kojom alpsta žemė, jei aš nueinu neatsisukus.
Virš mano galvos varva dangus, jei kiekvienas rytas kvepia ne Tavo kokosinėm svajonėm.
Užmerk blakstienas man ir išsivesk, kur nieks nemato.
Surišk rankas man ir parašyk, ant ryto skiautės eiles, kurias girdėjai ten, iš kur atėjai.


Vaškiniu gomuriu akimirka Tau rauda,
Apie tai, kaip nulaužė skruzdė žolę,
Sušalusią nuo pragaro vėsos.
Šukuojasi javai nuo rudenio apsvaigę
Tau visad angelai gros medžiuos.


Komentarai

syncope

CyberPirate rašė: Tingėjau viską perskaityt. Apie mėnesieną buvo?

CyberPirate

Tingėjau viską perskaityt. Apie mėnesieną buvo?