rask mane palubeje.
Tarp musu - audra.
Tarp musu - riba, tam, kad ja perzengtume, begte perbegtume.
Tarp musu - auksta uola, staciu slaitu, kad kristi. Ilgai ilgai. Zemai zemai.
Tarp musu - skaudziai ir kurtinanciai garsiai duztancios vilties bangos isdziuvusioje juroje...
Tarp musu - Tavo Tu.
Tai tik tarp musu...
_______________________
Leisk priglusti kai klevai virpes nuo speigo.
Leisk ateiti kai nutukes mano ego paims virsu.
Neleisk iseiti, kai Tavo pirstai lies tusciai ledini kita delna...
- Ar matei??
- ka???
- nukrito.
- kas?
- mes. Nukritom. Mano tikejimas.
- <...>
- ar gali...?
- ka galiu??
- atgal pakviest...
- kuria kalba?
- Tu...moki.
_____________
Ar bijai?
Ar Tau paryciais nesalo koju pirstai?
Ar Tau kadanors nevalingai drebejo apatine lupa?
Ar Tau kadanors skaudejo ten, panasiai toj vietoje kur skrandis, kai susipyksti su manim?
Ar Tau nors viena daina primine nors kart mane?
Ar...<..>
_______________
Grazinti atgal taip kaip buvo nepavyks. Tikrai ne.
Bet pabandysiu. Nes ji to verta. Tikrai.
______________________________
As kartais poelgiu parodau, kad esu silpna. Ir tarsi to dar butu negana spjaunu i veida isdidumui.
Man reikia Taves. Labai labai reikia.

Komentarai
musebz rašė:wow.įdomu,kokie jausmai tave buvo apnikę kai rašei šiuos žodžius? :O 😃
wow.įdomu,kokie jausmai tave buvo apnikę kai rašei šiuos žodžius? :O 😃