I medzio vidurius sukisai rankas ir ant blakstienu issinesei mano lupu prisilietima. Dar tarpupirsciu salciu susildei varvancius jausmu pulkus ir palikai nuvysti. Kazkam, tik ne man putoja vandenys ir beria rukas savo jaustukus.

Ir klaidzioja...vis klaidzioja smilkiniais prisiminimas.
Busimas. o gal jou buves akiu uzmerkimas.
Kas vertas, o kas ne, nieks neskaiciuoja, niekam nesvarbu.


___________________________


Vienuolika.
Begius nudegina baltas serksnas ir basos Tavo pedos tirpdo vandenis ir iskelia mintis. Tik ten, kur buvom, kur jautem, kur didziavomes ir praradom.
Mielas, gal jou ir uzsnigo...o as visdar jauciu rudenio lietu, puvanciu lapu lytejima.
Ananasinius saldainius sudesiu prie rudens debesies altoriaus, vakare, kai jou pakvips saldziais svilesiais , ateik, ir pasiimk. raudonas medis uzdegs dargana ir jam neskaudes musu israizytu jausmu.

Nurauda pirstai, nebesugebeje suskaiciuoti, vel ir vel.
Cia gimsta savos dramos.
Nenuskusti skruostai kvepia praeitim, kurios daug.
Mano delnai kvepia prisilietimu, kurio busimas laikas nebereikalauja.
Buvo.


Musu rudeniai. Musu pavasariai. Musu dienos ir naktys.
Sauletekiai. traukiniai.


_____________________


Baltais krastais nukramtyti
liejasi ir
skaldo Tavo
buvima
kam rupi
...

apsamanoje numirsta.


Komentarai