Tai.
Ir po Dangum, tokiu kaip Jusu zmogus pradeda tiketi.
Ir su delnais, tokiais kaip lieciat Jus, pradeda jausti.
Ir su zingsniais, kaip zengiat Jus, ismokstama is tikruju eiti.
Ir nors mums visiems be isimties yra leista uzversti galvas i virsu, nereiskia, kad mes verti tai pamatyti.
Tam, kad butu duodama, reikia moketi priimti.
Tam, kad butu klausomasi, reikia moketi kalbeti.
As dar ismoksiu.
O Jus nuo siol mano maldoje kas vakara.
____________________________
Tu mano sodo nudziuvusias sakas surinkai is zoles. Neismetei i lauza. Palietei meduotais nuo gitaros stygu pirstais ir surisai tikejimo kryziu.
Miskas ir pasiklydimai.
Prisilietimai ir sypsenos.
Maldos ir uzmerktos akys.
Tikejimas ir akys gyvenancios vienos i kita.
Ir dar daugiau. Nes visa tai yra Musu. Tavo ir mano.
Snabzdek, Dangau man plaukus veliancia melodija.
Trankyk, lietau, man pecius.
Dulkek man, zeme, i kojas, sirdi ir akis.
Tu neismokei manes matyti, Tu paemei uz rankos ir vedeis per tamsa, tam, kad ismokciau nebijoti eiti. Tu neismokei, nes jei tai ir butu realybe, tai butu prazutis mano kaskadininko triukams su jausmu tvirtovem.
Tu isgelbejai mane. Parodei ne pirstu man saule o zieda, kuris skleidziasi ankstyva ryta, nupliekstas saules.
Ir taik, kaip Tu isikvepini man i delno vagas, kaip slami mano blakstienose, kaip tiki mano uzmerktomis akimis. Visame tame yra mano rytojus, mano Ruduo, mano nulytos gatves, mano viltys ir tikejimai.
As Tikiu Tavimi.
As glaudziuos prie Taves.
As laikausi Taves.
As sypsausi Tau.
As del Taves pasilieku.
Tu i mane iaugi.
Tik niekuomet nebijok.
Medis.-
lapas popierius, apie Tave.
Gitara, smuikas, violoncele, ir musu muzika, apie Tave , apie mane.
Lenta urenti lauzui, kai reikia isrukyti jausma, uzsilikusi ir apkalkejusi.
Piestukas, uzrasyti mano rojui - Tau.
Kartais rieda skruostais laime.
Tai laimina Dangus.
Tave.
Tai, del ko as nebijau ikvepti.

Komentarai
'Kartais rieda skruostais laime.' gražu. 😆