Noreciau nuvaziuoti purvinu autobusu toli toli... Kur siandien sviestu saule. Ir nieks manes nepazinotu. Jie nezinotu kada mano gimtadienis, ko as pasiilgau, kodel as pikta ar linksma. Jie neatpazintu kada as meluoju, kada pavydziu, kada dziaugiuos. Trumpam. Nuo visko.
Kur mazi zali nameliai ir dar mazesni zmones su savo svajonemis. Kurie tiketu labiau uz mus... Ir sypsotusi dazniau ir nuosirdziau. Jie neabejotu zmonemis, nes nebutu nei karto jais nusivyle. Jie nezinotu ir nevartotu zodzio "myliu", jie tiesiog myletu.
As sedeciau mazame kiemelyje vieno is tu mazu zaliu nameliu ir gerciau kava... Stebedama ju visu gyvenimus...
Tik Taves pasiilgciau... Ir gryzciau cia, kur mokami autobusai, kur daznas praeivis gali tave apsaukti tiesiog siaip, nes jam bloga nuotaika...Kur musu namai daugiaauksciai ir pilki...

https://i137.photobucket.com/albums/q235/kietasvaikis/New_Found_Land_by_ahermin.jpg

As nenorejau...
Bet man esi svarbiau...uz viska.
Keista?
Man irgi...


Komentarai

aviettine

Butu gerai jei taip butu.. Svajoti nedraudziama.

neruse

"kur daznas praeivis gali tave apsaukti tiesiog siaip, nes jam bloga nuotaika...Kur musu namai daugiaauksciai ir pilki..." toks jau gyvenmas 😅