
try.
Veidu varvejo lietaus lasai.
O as stovejau ir stypsojausi. Stebejau Tave nueinant.
Ir buvo gera... Nes nuejai tam, kad ateitum...

O mano pasauly siandien lyja, dideliais lasais.
Smarkiai besitrankanciais i balas.
O mano pasauly siandien kvepia laukimu.
Oranziniu ir be galo nekantriu.
Ir sklando melsvos abejones...
...

Kuo labiau gilinuosi i salia esancius zmones, tuo labiau nusiviliu jais.
Suprask.

Komentarai
dingusi_kazkur rašė: keistadienis rašė: 'Kvepia laukimu Orandžiniu ir be galo nekantriu.' labai gražios eilutės.. ir jei ir nusivili žmonėmis,leisk jiems vėl pasitaisyti.. kad ir tau ir jiems būtų geriau..
keistadienis rašė: 'Kvepia laukimu Orandžiniu ir be galo nekantriu.' labai gražios eilutės.. ir jei ir nusivili žmonėmis,leisk jiems vėl pasitaisyti.. kad ir tau ir jiems būtų geriau..
'Kvepia laukimu Orandžiniu ir be galo nekantriu.' labai gražios eilutės.. ir jei ir nusivili žmonėmis,leisk jiems vėl pasitaisyti.. kad ir tau ir jiems būtų geriau..
Pirmasis posmas labai grazus 😃
As irgi daznai nusiviliu zmonemes, kurie yra salia manes.. Lietus man mielas rada, kai buna siltas oras...o siandien baisu ir bjaurus oras....fui... 😄