upe.
Ryte isdidziai jomis dabiniesi. Plesai akis tiems, kurie mato. Dziaugiesi zvilgsniais tu, kurie nesupranta ir nepastebi.
Mazytemis stiklo sukemis is remu iseina minties nupiestas tavo paveikslas.
__________________________
Ir tau pradejo patikti. Pradejo patikti, kad rasau tavo varda mazaja raide.
Tau pradejo patikti draskyti mano tikejima. I mazycius mazycius skutelius.
Patinka mane piesti. Vienisa, su apkerpejusiu stogu, neaisku kieno sventykla. Su nutrupejusiais salto cemento laiptais. Ant kurios amziais lyja.
__________________________
Na ir kas, kad ji state dvivieti plausta. Kas vakara is ranku trauke pasinus ir prase nepilti druskos i vandeni, kuriuo ji prausia rankas.
Na ir kas, kad jis kartais nebijo tamsos, ji mate jo akis ta ryta, kai jis suirzes pagaliau jai isverte savo kisenes lauk.
Syvakara kazkaip graziai sutruksta stygos, suyra pats vakaras ir tyli taip, lyg nesulauktume ryto.
"as prisiekiau visais baznycios kaminais ir sienom, Tave mylet, kol vabalai suvalgys."*

Komentarai
ir cia esme. ir ne cia. dabar jou visur, kiekvienoje smulkmenoje, visai nereiksmingoje, taciau esant tokiam kvailam laikui, kai tiesiog kabinejamasi vienas prie kito...visos spalvos sutirsteja.
taip perskaičiau, ir galvoju, kad jis yra pasipūtęs egoistas, o tu jam tiesiog nenusileidi. nors sunku susigaudyt, ką tu jam jauti, ir ką jis tau. o gal čia visai ne tame esmė 😅