
Uzmerk...
Ti sykart laukiu nebetaip... Su baime ir visisku nezinojimu.
Nes viskas galetu biti kitaip... Ti sykart neuztenka vien man jausti.
As tik esu per silpna iseiti ir tuo paciu per daug stipri taip pasielgti.
_________________
Turiu zodi, kad galeciau paklausti.
Turiu delnus, kad nesciau tikejima.
Turiu tyla, kad galeciau klausytis.
Turiu Tave, kad zinociau kaip skauda.
Man dovanojo zvilgsni, kad atsakyciau.
Dovanojo sypsena, kad pasakyciau per daug ir per mazai tuo paciu.
Dovanojo praradimus. Kad pamatyciau kaip duzta... kaip bijo kvaila sirdis kai mato nueinant Tave...
Dovanojo mela, kad pamilciau tiesa.
Dovanojo Tave, kad isgyciau. Susirgdama ir vel, tik Tavimi, o ne kuo kitu...
Man dave laisve, tam, kad jos issizadeciau.
[...] uzmerk man akis. Ir vel.

_______________
Sio pazado neteses...
Bet jis pats sviesiausias mano gyvenime.

Komentarai
nėra gi už ką... teisybę pasakiau.. nuostabūs žodžiai... 😘
neruse, peteliske, dekui labai.😘
labai gražūs žodžiai...
Auksiniai žodžiai.
Tu man dovanoji... Dar niekuomet tiek daug neturejau... Tavo boruziukas.;>
'...I'm sorry, mother, don't worry...' daug.mažai.ir.viskas.viename. Visada su tavim. Dovanodama viską, ką turiu. 😆