visais baznycios kaminais.
Vaziuoja dangum mano Viespats. Mediniu vezimu.
Ir turetume jausti kiekvienas, kaip skaudziai ir giliai sminga jam i alkunes nuo vezimo sonu pasinai.
Ir taip kaip krito zvaigzdes. Mes, tebunie, nekrisim.
Ir as rytojuje zinau tik tai, kad Tavo eskizai nezeidzia.
O tos akimirkos, kai zvakes knatas leidzia man stebeti Tavo lupas...
Ir sirdyje drugeliu dulkes.
Savo blakstienom isbraizyk padanges.
Savo mintim uzklok mano bedugnes.
Savo delnais primink kaip tyli ruduo.
Abejok manim, kad galeciau pati savim patiketi.
Netikek manim, kad galeciau drauge eiti ieskoti vertesniu uz mane ir nerasti.
Laikyk mane, ir as kraujuosiu iki tikrumo.
Pasek many savo asaras ir as ismoksiu buti saules spinduliu, kuris jas dziovina.
Nuliek mane is naujo, ir as kalbesiu veju Tau i plaukus.
Kratyk zvaigzdes, padange, mes , tie kur zemei kalbam.
Ateik, Gruodi, primink kur mes prasidejom, kur statem ir sugriovem istisas tvirtoves. Nerudijam.
Tai buvo net ne vasara, o musu pilnos saltos gatves, smeliu grudais nuseti suoleliai ir mes po tuo paciu dangum kas vakara dekojam, Tu uz mane, as uz Tave.
_____________
Taip skaudziai, kaip ziogas isokes i issilydziusi vaska.
As bijau Tavo pergaliu. Nes jos tai langas i mano menkuma.
O jei as pasilikciau, man nebebutu Rudens.
nekristu mano sode nei lapelio siulas.
Bet paprasyk manes, ir as neliesiu kitu ranku.
Tiktai Tavo tyloj matyti kaip tirpsta sniego everestai.

Komentarai
;o aciu aciu. (blush)
o ka as sakiau ;]] taalentas ;}*
turi talentą.pakerėjai 😘
'... ir mes po tuo paciu dangum kas vakara dekojam, Tu uz mane, as uz Tave.' Visad už Tave.