žengt
Vilties kupinas
žvilgsnis aukštyn
pagalbos prireikus
ašarotom akim.
Tylai vyraujant tik
bedvasiui kvėpavimui
drumsčiant atsistoju
ir išeinu.
Tarsi šūvis
užsitrenkia durys:
į sielą, į širdį,
į laime kartu.
Šaiži vienatvės tyla
nors ne ji rėkia dabar
drasko mintis, jog viskas gerai
ir trenkia lyg žaibas i širdį.
Skyla perpus
klijų nebebus,
mes pametėm norą
būt kartu.
Sustot per vėlu
nes aš jau einu
su vėju į
platu pasaulį.
Sutrikus žengiu
turbūt suprantu
tikėti nereiškia
mylėti.
Ir vėl tyliai suprast
šypsena surast
ir ašaras pametus
žengt .
Komentarai
ačiū Mi
;> gražu
gal ir taip
skaičiau iš apačios į viršų, arba tiesiog atvirkščiai eilėraštį. ir žinai ką? o gi ydomiau skamba.. =]