Vilties kupinas
žvilgsnis aukštyn
pagalbos prireikus
ašarotom akim.

Tylai vyraujant tik
bedvasiui kvėpavimui
drumsčiant atsistoju
ir išeinu.

Tarsi šūvis
užsitrenkia durys:
į sielą, į širdį,
į laime kartu.

Šaiži vienatvės tyla
nors ne ji rėkia dabar
drasko mintis, jog viskas gerai
ir trenkia lyg žaibas i širdį.

Skyla perpus
klijų nebebus,
mes pametėm norą
būt kartu.

Sustot per vėlu
nes aš jau einu
su vėju į
platu pasaulį.

Sutrikus žengiu
turbūt suprantu
tikėti nereiškia
mylėti.


Ir vėl tyliai suprast
šypsena surast
ir ašaras pametus
žengt .


Komentarai

Mishell

ačiū Mi

Mija_

;> gražu

Mishell

gal ir taip

SiN

skaičiau iš apačios į viršų, arba tiesiog atvirkščiai eilėraštį. ir žinai ką? o gi ydomiau skamba.. =]