O aš rudeninis lapas..

Aš visada buvau jos princesė. Tik įžengusi pro duris išvysdavau jos šypsena akyse ir tyliai taip švelniai tariamus žodžius „o mūsų princesė atvažiavo“. Šiltas apkabinimas, kuklus ir labai jaukus pabučiavimas į kaktą. Jos idealios vaikystės, pašėlusios paauglystės ir sunkios šeimos kūrimo pradžios pasakojimai tikrai sudomindavo. Kiekvienas jos veiksmas buvo atliekamas inteligentiškai.
Partizaniškos dainos ir eilėraščiai išlikę jos atmintyje. Tai mano močiutė .Palanga be jos nebe tokia..

https://i216.photobucket.com/albums/cc230/Mishell__/Atvaizd041.jpg
__________________________

O aš rudeninis lapas, tačiau žemėje neužsibūnu per ilgai, todėl grožėkitės kol aš dar čia..
Mus laiko tik siūlas.. Ir man atrodo jis greitai nutruks..


Komentarai

Mishell

Teisingai...ačiū.

mischief

Ir jei gerai supratau, uzjauciu. Ir...tu juk visuomet ir liksi jos princese. Laikykis.