paveikslas
kad kiekvieną kartą pramerkusi akis pasisemčiau to nuostabaus jausmo.. Bet šiandien tiksliau šįvakar jis man pasirodė niurus, angelai liūdni, susimąstę, rudais sparnais lyg būtų nudegę juos.. Keista ar ne? Beveik metus aš to nepastebėdavau, o dabar...Kilo noras jį net nukabinti.. Bet aš to tikrai nedarysiu pagalvojus juk kiekvienas iš mūsų yra nudegęs sparnus.. vieni nudega susikirtę per kontrolini darbą, kiti įžeidę draugus kiti surizikavę be reikalo ir t.t.. Pradėjau galvoti kiek kartų aš nudegiau sparnus, kiek kartų kritau ant žemes jau pakilus link dangaus, kiek kartų maniau, kad aš paskutinė nevykėlė, kiek kartų sėdėjau taip susimąsčiusi kaip šie angelai ...Ir dabar man belieka pasakyti TIK dabar supratau šio paveikslo mintį. Čia perteiktas gyvenimas ne po rožiniais akiniais(kur mėlynas dangus, geltona saulė angelai baltais sparnais..), o realus. Gražus ir tyras kaip angelai, bet tuo pačiu su juodas ir niūrus kaip nudegę sparnai.
Komentarai
isdykusi13 rašė: tas palyginimas,kad ir mes nugedam sparnus,mums labai tinka.... istikruju....visada nusvylam juos susimove.... tada sunkoka daug ....baltus,naujus sparnus,kad vel galetum kilt...
tas palyginimas,kad ir mes nugedam sparnus,mums labai tinka.... istikruju....visada nusvylam juos susimove.... tada sunkoka daug ....baltus,naujus sparnus,kad vel galetum kilt...