Spalio31-lapkričio1.

Spalio 31d.vakaras tiksliau naktis... didžiulis skausmas, tarsi spaudžiami plaučiai, galvos ir širdies skausmas... aplink vaistai ir aš sukandusi dantis ir gulinti neaiškioje pozoje...Mama nešanti arbata.. išgėrus arbatos pagerėjo ir iki šiol nežinau kas man vakar buvo...

Lapkričio 1-oji 9 valanda ryto ne gailestingai buvau išversta iš lovos. Atsiprausiau grįžus į kambarį. Išsitraukiau iš lagamino kelnes (tik vakar vakarą grįžau iš Vilniaus nespėjau išsikraut daiktų ;] ) susiradau pati šilčiausią megztuką (mama perspėjo, jog lauke šalta) ir nubėgau laiptais žemyn.. Žvilgsnis į veidrodi hm...ką čia padarius su plaukais? pradėjau rišt kasytę pasigirdo kvietimas pusryčiaut paskubom pabaigiau rišt. Pusryčių nenorėjau tik norėjau draugiškai pasėdėt su šeima ;> retai berandame laiko pabūt kartu.. Tada prasidėjo kasmetinis kapų lankymas.. žvakučių degiojimas.. nuo pat mažens kiekvienose kapinėse bent po 2 žvakutes uždegame pamirštiems, apleistiems kapams.. apie 19h visi draugiškai susėdome prie televizoriaus ir išgėrėme po puodeli arbatos ir draugiškai šnekučiavomės...tai tiek..

Komentarai

Mishell

ačiū ;] tokia jau mūsų šeima kada tik galime kartu.. ;>

dingusi_kazkur

"nuo pat mažens kiekvienose kapinėse bent po 2 žvakutes uždegame pamirštiems, apleistiems kapams." - gražiai čia. Ir gražu tas pasisėdėjimas su šeima, kažko darymas kartu. Lyg iš filmo ar piešinuko knygoje vaikams.