KūrybaDaina
Nepasakiška realybė
Pabėgusi pelenė užsidengusi akis
Nenori matyti to, kas dedasi aplink.
Paniurę pilki žmonės bando pasirinkt,
Ar blogą kelią žengti, ar - geru, bet vėl nuklyst...
Ir saulė jau ne tokia - ji žeidžiantis gylys,
Ir medžiai siekia šakomis tave uždusyt...
Parodyki tu valią, kurią gamini man, kad vėlei
Tartum žodį „gyveni“...
Bet nepamirškim gėrio, kurį mes jaučiam iš to
Vienintelio sapno, to, kurį saugom savy...
Pamišę mes lyg paukščiai, neturintys sparnų,
Bandome nulėkti nuo to, kas mums svarbu…
Palikti nelaimėje tą, kurs negali siekt,
Pirštų sugniaužtų į kumštį vėl...
Nebūkim blogo klano su savo užterštom, nėkart neapkabintomis žiauriomis akimis...
Ir štai vėl švinta saulė žadinti visų,
Kurs vis dar turi gerumo spalvų.....

Komentarai