KūrybaEilėraštis

Jaunystė


jaunystė tai kvailystė, pasakė man tėvai
į širdį smigo žodžiai giliai giliai giliai
gal kartais jie ir klysta, nesako man tiesos
kodėl jie taip pavydi jaunatviškos šviesos?

gal jiems skaudu, gal liūdna? suprast aš negaliu, kodėl taip kartais būna? mums taip sunku, sunku
tėvai galbūt pavydi, mūsų jaunų dienų
ir džiaugsmą ta pamiršo jaunystės valandų

o dar taip noris kilti, svajot toli toli
su vėjeliu nuskristi toj pasakų šalį
sutikt vaikystės draugą, sutikti ir kitus
kur per dienas prie lango žiūrėjom į savus

nėra vaikystės stogo ir margio jau nėra
kuris mus vis dabojo, ir lojo sau kieme
dar kartais grįžtam mes i namus tėvų
atsimenam vaikystę ta pasaka svajų...

Komentarai