KūrybaEilėraštis

Meilės sodas


Žinai ilgiuosi tavo veido ir tavo mėlynu akių
aš pasiilgau tavo balso, tavųjų lūpų raudonų
ilgiuosi tų ilgų naktų, kurias praleisdavom kartu
toli toli ten už kalnų, ant upės kranto, ežero svajų

Tenais kur siautė norų vėjas, ir šildė meilės šiluma
Tenais tu pirmą kartą man šnabždėjai labai myliu tave
ir meilė mūsų tartum gėlės pražydo tam svajų lauke
kol mūsų meilės gražų sodą, pakirto nelaukta audra

nukrito lapai, vyto gėlės, ir dužo širdys į šukes
neliko nieko tiktai skausmas ir nevilties juoda naktis
išnyko norai ir svajonės, pradingo viskas tamsoje
iš mūsų žalio meilės sodo beliko dykuma tuščia...

Komentarai