KūrybaEilėraštis

Nakties paukštė


saulė nusileido užgulė tamsa
ir vėl atskrido paukštė tolima
atskrido ir žiūrėjo į tas pilkas akis
o aš vis netikėjau elgiausi kaip bailys

aš taip bijojau skausmo ir nevilties juodos
kurią man dovanojo jausmas
ir meilė negyvos širdies
o kaip prikelt tą jausmą kaip širdį atgaivint?

kaip man išvyt tą paukštę kaip jos atsikratyt?
kur aš beeičiau ir bebūčiau ji seka iš paskos
manęs ji neapleidžia nenoriu aš žinios
žinios kad laikas gana jau čia man būt

jau kviečia mane balsas į nežinią prapult
tiek to gana aš išeinu
per daug jau man sunku
o paukštė lai lydės mane su mirtimi snape...
su mirtimi snape...

Komentarai