Dienoraštis #16990

siandien pradejau klausyti Kastaneda, ir zinot, kai kurios mintis man visai patiko, kai kurie momentai visai idomus, o, idomi visai ismintis,
dar seniau musu filosofijos mokytoja (buten mokytoja, ja pavadinti destytoja man lezuvis neapsivercia) pasakojo kaad karta turejo studenta, is kito pasaulio, apsiskaiciusi Kastaneda, cia tai geras, man patiko tokia filosofija, man visas tas dalykas asosijojasi su marichuana kazkodel, su hipi, su labai draugiskais ir melancholiskais zmonemis, iskarto prisimenu savo grupioka, pastebiu dabar jo veiksmose irgi kazkas panasaus, o, visai idomu, visai neblogai, visai vertas demesio.
laikas.

Komentarai