gal ir neparasysiu.
gal tik sedesiu ir deliosiu taskus.. i tuscia kompiuterio langa nenoriu ziureti..
desiu taskus liesdama pirstais klavetura, sededama ties popieriais nukrauto stalo, bet nebusiu ten, nejausiu, negisrdesiu, nukelsiu save i tasku karaslyse, kur turi buti aisku ir paprasta.
deja.
ne visada.
uzsimirsusi, apsimetusi sutrikusia ir nezinancia ka daranti, vietoj vieno, parasysiu tris.
tokia bus mano pabaiga...

Komentarai

SiN

taškas... tylu..nyku..