Pavydžiu tiems, kas nesipyksta su savim..
Man trūksta drąsos. Drąsos gal ir turiu. Man trūksta pasitikėjimo savimi. Noriu viską aplink save valdyti, bet nenoriu nieko nuspręsti. Dažnai būnu teisi, bet tiesą sugebu išsakyti tik sau. Noriu būti pripažinta ir likti nepastebima. Kartais tiesiog bijau. O kai esu pakankamai drąsi, ką nors daryti, būna ne tas laikas ir ne ta vieta. Ir kartais norisi nuo skardžio mesti akmenį ir pažiūrėti, kaip stipriai jis sudrums vandenį. Tik neturiu tada nei rankų, nei akmens... Myliu gyvenimą ir noriu, kad į mane paleistų kulką, kaip paspirtį gyventi..Kaip ir kiti, aš grynas paradoksas. Pavydžiu tiems, kas nesipyksta su savim.

Komentarai
Reiks pabandyt
nugali silpnoji . Sutrypk ją!
Pritariu, bet bėda ta, kad pas mane dažniausiai nugali silpnoji pusė.. ir ką man su ja daryt?
O aš tai nepavydžiu tokiems. Besipykdama su savimi daug naujo atrandu, priimu geresnius sprendimus... Pasibart su veidrodžiais gali būti naudinga
Sakyčiau neįmanomi
Aš irgi noriu būti pripažinta ir likti nepastebima. Du sunkiai suderinami norai, ar ne?
Baikit,mergičkos,taip ir turi būt-prieštaraukit,abejokit,pykitės su savim,kunkuliuokit! Va kai viskas bus aišku,nusistovėję,iš anksto žinosit savo reakciją,poelgį,poziciją,nuomonę-rei kš,kad senstat...
Nu va, aš jau ne viena
Aš irgi pavydžiu